Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras Giedrius Šalaševičius teigė, kad tokie kiekiai reiškia, jog asfaltas buvo nuolatos gabenamas ne į „Via Baltica“ kelių įrengimo vietas. Visgi, anot jo, kaip tai galėjo nutikti, išaiškės tyrimo metu.

„Vienu kartu čia nebuvo išvežta, nes turbūt tokios technikos nėra, kad 5 tūkst. tonų išvežtų per vieną kartą. Be abejo, kad greičiausiai nuolat kažkoks kiekis keliavo į kitur, negu turėjo nukeliauti. Tačiau į tai atsakys tyrimas“, – teigė G. Šalaševičius

Taip pat, anot prokuroro, kelininkai pateikė fotografijas, kurios galimai parodo, jog asfaltas buvo panaudotas įrengti privatiems keliukams ar automobilių įvažiavimams Marijampolės, Kalvarijos ir Vilkaviškio savivaldybėse.  

„Prie pareiškimo buvo pridėtos nuotraukos iš tam tikrų gyvenamųjų kiemų ar kitų privačių teritorijų, kur galėjo būti išpiltas asfaltas“, – sakė jis.

Apklausti savivaldybių gyventojai teigė, kad asfaltą išvežiojo patys statybininkai, kurie už vieną mašinos priekabą, kurioje telpa iki 6 tonų asfalto, prašė 200 eurų sumos.

Visgi, pačių įmonių atstovai apie situaciją nekomentavo.

ELTA primena, kad kelias „Via Baltica“ kerta nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio, šiam projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Visą 269 km ilgio „Via Baltica“ kelio Lietuvos teritorijoje rekonstrukciją numatoma baigti iki 2030 metų.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, automagistralę nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos tikimasi užbaigti iki 2025 metų. Keturių rekonstruojamų „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos ilgis – apie 40 kilometrų.