Tyko ir duobėtuose keliuose

Užsimojus keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, šią savaitę Seime kilo diskusijų.

Ginčytasi, koks turi būti ilgiausias kelio ruožas, kuriame bus matuojamas greitis.

Aiškintasi, ar galima „smaigstyti“ matuoklius šiaip – net ir ten, kur kelio būklė yra prasta, o jos nesiruošiama remontuoti.

Palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas kartu su kitais Seimo nariais rengęs įstatymo pataisas, tikino, kad jomis bus siekiama pažaboti matuoklių statymo vajų.

Priemonės: politikai nori įteisinti tvarką, kuria pavojinguose ruožuose pirmiausia būtų privalu avaringumą mažinti kitomis priemonėmis, o greičio matuokliai būtų statomi tik įsitikinus, kad kitos priemonės neveikia. „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

„Dažniausiai įvykus eismo įvykiui, aiškinama, kad dėl to kaltas greitis. Tačiau ar tikrai? Net į kelią išbėgus laukiniams gyvūnams, nes nėra įrengta specialių atitvarų nuo žvėrių, vis tiek aiškinama, kad avarija nutiko dėl greičio“, – stebėjosi M. Skritulskas.

Parlamentaras įsitikinęs, kad pirmiausiai turi būti diegiamos kitos saugaus eismo priemonės keliuose – įrengiamas apšvietimas, pėsčiųjų perėjos, saugumo salelės, turi būt rūpinamasi, kad kelio danga būtų suremontuota, įrengiami atitvarai nuo žvėrių.

Tačiau iki šiol vairuotojai matė priešingus veiksmus. Vairuotojai puikiai pamena, kad, pavyzdžiui, kelyje į Dituvą pirmiausia buvo „pridaiginta“ greičio matuoklių, nors dangos būklė buvo tragiška.

Stebina ir kelias į Palangą, kur ties posūkiu į Nemirsetą, kai prasideda itin prasta kelio danga, užuot ją atnaujinus, čia buvo sumontuotas sektorinis greičio matuoklis.

Klausimų kilo ir STT

Ėmus aiškintis, kas ir kaip nusprendžia, kur statyti milijonus kainuojančias greičio matavimo sistemas, paaiškėjo, kad dabartinė tvarka kelia labai rimtų klausimų.

„Mums pateikus įstatymo pataisas, susisiekimo ministras kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas įvertinti mūsų parengto įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Esminių pastabų pataisoms STT neturėjo, tačiau tarnyba ėmėsi tirti esamą tvarką. Ir nustatė, kad ši tvarka antikorupciniu požiūriu yra ydinga. Pirmiausiai dėl to, kad pernelyg didelė diskrecija suteikiama vienai įmonei“, – situaciją paaiškino M. Skritulskas.

STT manymu, negali ta pati institucija nustatinėti kriterijų, pati jais vadovautis ir dar kontroliuoti.

„Lietuvos automobilių kelių direkcija pati nusistato tvarką, pati nusprendžia, kur statys matuoklius, pati įgyvendina sprendimus ir pati save kontroliuoja. Akcentuotina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija yra tapusi akcine bendrove“, – pabrėžė M. Skritulskas.

Labiausiai parlamentarui užkliuvo tai, kad kriterijai, pagal kuriuos Kelių direkcija priima sprendimus dėl matuoklių, nėra aiškūs.

„Tiek Vyriausybė, tiek Susisiekimo ministerija, tiek Kelių direkcija pripažino, jog egzistuojanti tvarka nėra teisinga, todėl kriterijus, tvarką bei sprendimus dėl matuoklių statymo turi priimti ne ta pati, bet skirtingos institucijos“, – tikino Seimo narys.

Sustabdė pirkimą

Vos tik paskelbus apie naujų 50 greičio matuoklių dar vieną pirkimą už 2 mln. eurų, teko jį stabdyti.

„Stabdyti planus įrengti naujus greičio matuoklius Kelių direkcija nusprendė siekdama peržiūrėti greičio matuoklių įrengimo metodiką ir iš naujo įvertinti kelių ruožus, kuriuose greičio matuokliai galėtų būti statomi“, – pranešė direkcija.

Anot jos, laikinai sustabdyti planus nusprendė siekdama maksimaliai skaidrinti iki šiol taikytą greičio matuoklių įrengimo procesą bei užkirsti kelią nepagrįstoms interpretacijoms šia tema.

„Iš tų kelių milijonų, kurie dabar sutaupyti, viliuosi, lėšos bus skiriamos realioms saugumo priemonėms“, – tarstelėjo M. Skritulskas.

30 km ruože – šeši

Skelbta, kad valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentinio greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.

Praėjusią savaitę, Ekonomikos komiteto posėdžio metu svarstant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, Seimo narys Andrius Kupčinskas nusistebėjo matuoklių skaičiumi trumpuose ruožuose.

Naujovės: Seimo Ekonomikos komitetas siūlo įstatymo pataisomis įvesti prievolę, kad net greitį matuojant mobiliaisiais matuokliais, pareigūnams būtų privalu apie greičio kontrolę vairuotojus informuoti kelio ženklu, šalia pastačius ir didžiausio leistino greičio ženklą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kelyje Kaunas–Prienai trisdešimties kilometrų ruože yra trys sektoriniai greičio matuokliai. Iš 30-ies kilometrų tik du kilometrai, kur nematuojamas greitis. O avarijos vis tiek vyksta. Briedžiai vis tiek laksto. Po pusę paros eismas būna uždaromas dėl avarijų. Tie kilometrai, kuriuose matuojamas greitis, jie nieko nelemia“, – pastebėjo A. Kupčinskas.

M. Skritulskas pataisomis siekia apriboti užmojį statyti matuoklius ilguose kelio ruožuose.

„Vidutinio greičio matuoklių ruožai neturėtų būti ilgesni nei 10 kilometrų. Viename kelyje negali būti daugiau nei penki stacionarūs matuokliai, o sektorinių turėtų būti ne daugiau nei trys“, – pastebėjo M. Skritulskas.

„Net ir dešimties kilometrų ruožas yra per žiauru“, – pastebėjo Seimo narys A. Kupčinskas.

M. Skritulskas akcentavo, kad jei kelyje – penki matuokliai, reikėtų suprasti, jog jame yra penkios mirtinai pavojingos vietos vairuotojams.

„Jei yra penkios tokios vietos, vadinasi, tokį kelią reikia vadinti mirties keliu. Akivaizdu, kad negalima be saiko „smaigstyti“ matuoklių. Matuokliai yra prevencinės priemonės. Bet jau aišku, kad tai – ne išeitis“, – reziumavo M. Skritulskas.

Sprendimai glumina

Palangiškis Seimo narys stebėjosi Kelių direkcijos sprendimais.

Kelyje į Palangą nuolat vyksta eismo įvykiai, nors ir yra pristatyta sektorinių greičio matuoklių.

Prieš savaitę, gruodžio 13 dienos vakarą, dėl staiga išbėgusios stirnos vienas palangiškis, grįždamas iš darbo Klaipėdoje, sudaužė apynaujį automobilį.

Nors toje vietoje leidžiamas 90 km/val. greitis, žmogus važiavo gerokai lėčiau, tačiau nelaimė vis tiek įvyko.

„Ir mano žmona pernai šiame kelyje sudaužė mašiną, nes išbėgo stirna. Na, juk ne greitis lėmė nelaimę“, – pastebėjo politikas.

Kelių direkcija dienraščiui „Klaipėda“ pavasarį tvirtino, kad valstybinės reikšmės magistralinis kelias A13 Klaipėda–Liepoja įtrauktas į prioritetinių sąrašą dėl atitvarų nuo gyvūnų įrengimui, tačiau darbai nežinia kada prasidės.

Apsauginiai atitvarai nuo Jakų žiedinės sankryžos Palangos link turėtų būti įrenginėjami dviem atskirais ruožais.

Vienu etapu bus atitveriamas 19,5 km ruožas nuo Jakų estakados iki Palangos ir Vydmantų kelių estakados.

Antru darbų etapu turėtų atsirasti atitvarai nuo posūkio į Palangą iki pat valstybės sienos, iš viso – 24,3 km ilgio ruožas.

Požiūris: M. Skritulskas įsitikinęs – negalima bet kur ir be jokio saiko „smaigstyti“ matuoklių, turi būti tam tikra nustatyta tvarka. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Dar viena sudėtinga vieta šiame kelyje yra posūkis į Girkalius. Atrodo nesudėtingo dalyko prašiau – lėtėjimo ir greitėjimo juostos. Gavau atsakymą iš direkcijos, kad ši vieta – kažkur darbų sąraše. Bet šioje vietoje baigiasi vidutinio greičio matavimas ir nėra juostos išsukantiems iš gyvenvietės. Kai tik pravažiuojamas matuoklis, visi spaudžia. Kitoje pusėje yra autobusų stotelė, o kaip žmonėms į ją patekti? Eiti grioviais? Mane tokie dalykai glumina – jokių saugumo priemonių, bet svarbu, kad stovi matuokliai“, – stebėjosi M. Skritulskas.

Siūlo visai išmontuoti

M. Skritulskas įstatymo pataisomis siūlo, kad magistraliniuose keliuose, t. y. vadinamosiose autostradose, matuokliai gali būti statomi tik įrengus kitas saugumo priemones, mažinančias susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių, įrengus apšvietimą, lėtėjimo juostas ir pan.

Matuoklių atsirastų tik tuomet, jei eismo įvykių skaičius per trejus metus nuo šių priemonių įrengimo ženkliai nesumažėtų.

„Taip pat siūlyčiau skirtingais kelio ženklais žymėti greičio matuoklius ir kitas stacionariąsias eismo priežiūros priemones. Tai sistema, kuri fiksuoja civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros, kelių mokesčio duomenis. Kelių eismo taisyklėse yra patvirtintas ženklas, kuriame nupieštas vadinamasis radaras“, – paaiškino M. Skritulskas.

Pasak M. Skritulsko, patvirtinus pataisas, Kelių direkcija iki 2024 m. liepos 1 d. privalės peržiūrėti nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones.

Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionarių eismo priežiūros vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatyme, privalės įrenginius demontuoti.

Pro Viduklę – 190 km/val.

Įstatymo pataisoms nepritarianti Vyriausybė taip pat išdėstė savo argumentus.

Aiškinama, kad statistiškai vertinant 2022 m. įrengtų naujų 106 vidutinio greičio matuoklių duomenis, palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose per metus maždaug aštuonis kartus sumažėjo žuvusiųjų skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistų eismo dalyvių skaičius.

Vyriausybės pastabose aiškinama, kad nėra aiškus užmojis atskirais kriterijais išskirti automagistrales iš visų kitų magistralinių kelių tinklo.

„Turima automagistralėse eismo intensyvumo įranga rodo, kad automagistralės ruožuose, kuriuose nėra stacionarių eismo priežiūros priemonių, vairuotojai linkę gerokai viršyti leistiną, ir taip jau didelį, važiavimo greitį. Tai ypač rizikinga didesnio avaringumo kelių ruožuose. Pavyzdžiui, eismo intensyvumo matuoklio, esančio automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda 190,7 km, (netoli Viduklės – A. A.) š. m. liepos mėnesio duomenimis, net 26,5 tūkst. (4 proc. srauto) vairuotojų rinkosi 160–190 km/val. Ši automagistralės Vilnius–Klaipėda vieta patenka į ruožą, kuriame artimiausiu metu planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius ir kuris prioritetinėje eilėje užima 10 vietą iš 3 881 vertinto homogeninio kelio ruožo valstybinės reikšmės kelių tinkle. Šiame ruože per vertinamą ketverių metų periodą žuvo keturi ir sužeista 10 eismo dalyvių“, – teigiama Vyriausybės pastabose.

Sunerimta dėl to, kad įtvirtinus pataisas, daugiau greičio matuoklių magistralėje Vilnius–Klaipėda negalėtų būti, nes visame kelyje jau yra įrengti penki stacionarieji greičio matuokliai.

Prakalbo apie kiaulieną

Pataisose numatyta, kad matuoklių statymo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Tačiau Seimo Ekonomikos komitetas, kuris yra pagrindinis šių pataisų rengėjas, tik iš dalies pritarė Vyriausybės pastaboms ir siūlymams.

Į tai sureagavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, siūlydama Seimui apsispręsti, ar Seimas, ar Vyriausybė turės nustatyti matuoklių statymo tvarką.

Ingrida Šimonytė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Galiausiai paaiškėjo, kad žmonės neskiria greičio matuoklių nuo tos sistemos, kuri skirta numerių skenavimui. Bet koks pagalys su kamera atrodo kaip greičio matuoklis. Ir dėl to labai nervina ir įtempia vairuotoją kelyje. Bet čia bala nematė. Aš nesiginčiju. Tik siūlymai demontuoti jau veikiančius matuoklius – nei šis nei tas“, – piktinosi I. Šimonytė.

Bet koks pagalys su kamera atrodo kaip greičio matuoklis.

Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas ramiai priėmė Vyriausybės vadovės emocijas ir patikino, kad žino, kaip atrodo lazda su inkilu.

Seimo salėje posėdžio metu iš karto įsiplieskė aistros.

Seimo narys Kęstutis Masiulis tikino, jog žmonės turbūt norėtų, kad matuoklių iš viso nebūtų.

„Dar pradėkime reguliuoti, kokio raudonumo kiauliena turi būti“, – replikavo K. Masiulis.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad Vyriausybė turi vykdyti tai, ką Seimas jai nurodė.

Jo kolega Valdemaras Valkiūnas siūlė balsuoti už pataisas, aiškindamas, kad iš viso reikia keliuose leisti važiuoti ne 90 km/val., o 100 km/val.

Valdemaras Valkiūnas. Stop kadras.

„Siūlau balsuoti ne už liurbius, o už aktyvius lietuvius. Nepasiduokime tiems, kurie nori mažinti greitį“, – rėžė auksinėmis frazėmis garsėjantis Seimo narys.

Siūlau balsuoti ne už liurbius, o už aktyvius lietuvius. Nepasiduokime tiems, kurie nori mažinti greitį.

„V. Valkiūnai, patylėk, didysis žūčių eksperte“, – kolegą ramino K. Masiulis, atkreipdamas dėmesį, kad 80 proc. gyventojų prisipažįsta viršijantys greitį.

Vis dėlto Vyriausybės siūlymams nepritarta ir parlamentarams priimtinesnis pasirodė M. Skritulsko siūlymas.

Už įstatymo pakeitimus Seimas balsuos šiandien posėdyje.