Gruodį Europos lyderiams nepavyko patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės ketverių metų paramos paketo Ukrainai. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką.

Sprendimą blokavo Vengrija, vis tik Bendrijos lyderiai viliasi, kad sutarti pavyks per vasarį vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą.

„Turime rasti susitarimą ES lygmeniu dėl finansinės paramos tęsimo, – Vyriausybėje penktadienį žurnalistams sakė EP vadovė. – Aš ir toliau esu įsitikinusi ir tikiuosi, kad pavyks susitarti.“

R. Metsola teigė, jog to tikėtis leidžia iki šiol ES pasiekti sprendimai dėl Ukrainos, įskaitant 12 sankcijų paketų Rusijai.

„Mano pasitikėjimas ir viltis grindžiami sėkme, kurią iki šiol pasiekėme įveikiant sunkumus, skirtumus, skirtingas valstybių narių pozicijas. (...) Ar bus lengva? Visiškai ne“, – kalbėjo Parlamento vadovė.

„Jei paliktume Ukrainą vieną, mes visi būtume atsakingi už tai, kas gali nutikti mūsų žemyne“, – pridūrė ji.

Pasak R. Metsolos, apie taiką Ukrainoje galima kalbėti tik tokiu atveju, jei ji bus teisinga, ori.

Šiuos klausimus penktadienį ji aptarė su premjere Ingrida Šimonyte.

„2023 metai buvo išskirtiniai Europos Sąjungai ir tuo pačiu Lietuvai. (...) Šie metai bus ne mažiau intensyvūs, ne mažiau lemtingi mūsų visų ateičiai bei pareikalaus daugelio mūsų bendrų pastangų, todėl susitikimo metu aptarėme šiuos iššūkius ir artimiausius sprendimus“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Dar vis laukia svarbūs sprendimai dėl ES daugiametės finansinės programos peržiūros, tolimesnės finansinės, karinės paramos Ukrainai. Mūsų visų pareiga – nepavargti ir nelėtinti tempo“, – pridūrė ji.

Šeštadienį R. Metsola Seime atsiims EP skirtą Laisvės premiją.

Parlamentas nutarė priimti tik dalį šio apdovanojimo – statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, o piniginę išmoką nutarė palikti Seimui.

Laisvės premija EP skirta už pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.

Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.