Teismas vertino įstatymo nuostatą, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nepriklausomai nuo to, ar jo būklė nulėmė nelaimingą atsitikimą. Neblaivus per incidentą buvęs asmuo negali tikėtis gauti draudimo išmokos.

Nutarime pažymima, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT, nustatęs socialinės apsaugos rūšį nelaimingiems atsitikimams pakeliui į darbą Seimas negali suabsoliutinti vienos iš nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu aplinkybių – apdraustojo asmens būsenos, kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė žalos jo sveikatai, juolab negalėjo sukelti jo mirties.

Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), sustabdęs nagrinėjamą bylą dėl „Sodros“ sprendimų, kuriais nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymo normą užtenka konstatuoti, kad asmuo buvo apsvaigęs, ir nereikia aiškintis, ar būtent ši būklė lėmė nelaimingą atsitikimą, ir tokia norma neleidžia teismui priimti teisingo sprendimo.

LVAT teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu nesudaroma galimybių bylą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu nagrinėjančiam teismui įvertinti visas svarbias aplinkybes ir patvirtinti arba paneigti, kad asmens būsena lėmė šį atsitikimą.

Be to, LVAT atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai nelaimingas atsitikimas nutinka darbe, tuomet vertinama, ar asmens būsena lėmė šį atsitikimą, o kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš jo, tai jau nevertinama. Pasak pareiškėjo, dėl to gali būti pažeistas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principas.