JAV nacionaliniame archyve saugomuose karo lauko teismo dokumentuose, apie kuriuos pirmadienį pranešė laikraštis „Washington Post“, išsamiai aprašomas 1864 metų kovo 21 dieną įvykęs Moseso J. Robinette‘o teismo procesas po muštynių su kitu Sąjungos kariuomenės civiliniu darbuotoju Johnu J. Alexanderiu.

M. J. Robinette‘as buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti po grumtynių Potomako armijos žiemos stovykloje Virdžinijos valstijoje, kai J. Alexanderis išgirdo jį kažką sakant apie jį virėjui ir puolė ant jo.

Abu vyrai susimušė ir M. J. Robinette‘as, išsitraukęs kišeninį peiliuką, padarė J. Alexanderiui kelias pjautines žaizdas, kol įsikišo kiti, teigiama dokumentuose.

42 metų vyras, kurį kariuomenė buvo pasamdžiusi dirbti veterinarijos gydytoju, tvirtino, kad J. Alexanderis „galbūt būtų mane rimtai sužeidęs, jei nebūčiau griebęsis tokių priemonių, kokių griebiausi“.

Tačiau karo teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė dvejiems metams sunkiųjų darbų.

Trys kariuomenės karininkai kreipėsi į prezidentą A. Lincolną su prašymu panaikinti nuosprendį, teigdami, kad bausmė buvo nepagrįstai griežta ir kad M. J. Robinette‘as gynėsi nuo asmens, „daug už jį pranašesnio savo jėga ir ūgiu“.

A. Lincolnas pritarė ir tų pačių metų rugsėjo 1 dieną pasirašė malonės suteikimo aktą.

Istorija „laukė 160 metų, kol bus papasakota“, rašoma istoriko Deivido J. Gerlemano straipsnyje „Washington Post“.

Nacionaliniame archyve esantis „plonas 22 gerai išsilaikiusių puslapių pluoštelis, kuriame užfiksuotas teismo posėdžio turinys, nepastebimai įsiterpęs tarp daugelio šimtų kitų įprastinių karo lauko teismo bylų, atskleidžia per šimtmečius nusidriekusį nematomą ryšį tarp šių dviejų vyrų – dviejų prezidentų“, – rašė D. J. Gerlemanas.

„Tie keli puslapiai ne tik užpildo nežinomą Bidenų šeimos istorijos dalį, bet ir primena, kiek daug Pilietinio karo istorijų dar reikia papasakoti“, – rašoma straipsnyje.