„Pats Seimo narys turi paaiškinti, kaip suprantu, jis savo paaiškinimą yra pateikęs, tai bus sutikrinti faktai, ar jie atitinka paaiškinimą. iš Seimo nario paaiškinimo atrodo, kad jokios tvarkos nebuvo pažeistos, bet bus panagrinėta, ar tai atitinka visas mūsų vidines tvarkas“, – BNS penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė teigė, kad klausimą išsiaiškinti turėtų Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK).

„Tai nėra Seimo valdybos reikalas, tai daugiau kanceliarijos tvarkų sužiūrėjimo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos klausimas, kurį svarstys, jei bus toks kreipimasis. Manau, jis bus“, – teigė parlamento vadovė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė BNS sakė, kad sprendimą, ar aiškintis buto nuomos aplinkybes, priims komisija, ji asmeniškai esanti už tyrimą, nes įtarimų dėl nuomos aplinkybių kyla.

Pačią situaciją su komisijos nariais aptarsime, jei komisijos narių dauguma manys, kad reikia pradėti tyrimą, pradėsime, nes viena sprendimų nepriiminėju.

„Pačią situaciją su komisijos nariais aptarsime, jei komisijos narių dauguma manys, kad reikia pradėti tyrimą, pradėsime, nes viena sprendimų nepriiminėju. Žinoma, kad kyla įtarimų, bet tikrai nenorėčiau išsiplėsti, nes jei pradėsime tyrimą, nenoriu būti vienašališka. Bet pradėti tyrimai duoda atsakymus ir galimybę Seimo nariui pačiam paaiškinti“, – kalbėjo A. Norkienė.

Seimo narys J. Džiugelis teigia, kad Seimui kompensuojant dalį buto, kurį jis nuomojasi pagal išperkamosios būsto nuomos R2B (Rent to buy) sutartį, nuomos, Seimo lėšomis būsto įsigijimas nėra finansuojamas.

Seimo narys tvirtina, kad pagal R2B sutartį galima išskaidyti pradinį būsto įnašą, o jis jį sumokėjęs visą iš karto, daugiau kaip 50 tūkst. eurų, o dabar mokantis tik buto nuomą.

Seimo narys BNS ketvirtadienį teigė už buto Vilniuje nuomą per mėnesį mokantis 2097 eurus, iš jų apie 1400–1600 eurų dengiami Seimo lėšomis.

Seimo statutas numato, kad specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra pritaikytų gyvenamųjų patalpų, gali būti kompensuojama gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne daugiau kaip 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma per mėnesį.

„Pradinis įnašas buvo 52 tūkst. 500 eurų, sistema veikia taip, kad jei tu neturi pradinio įnašo, 15 proc., tokiu atveju tu išskaidai per mėnesinę nuomą tą išmoką, tu gali po truputėlį mokėti tuos 15 procentų. Mano atveju aš turėjau pradinį įnašą ir mano nuoma yra tik nuoma, kuri didesnė nei Seimo kompensuojama dalis“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis teigė tokį modelį pasirinkęs, nes tiesiog negalėjo gauti banko paskolos, dirbamas Seimo nariu, dėl terminuotos – ketverių metų kadencijos – darbo sutarties.

Apie būsto nuomos aplinkybes J. Džiugelis ketvirtadienio vakarą paskelbė feisbuke, televizijos laidos KK2 žurnalistams pradėjus domėtis išperkamosios nuomos aplinkybėmis.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje ir pasitraukė iš frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, teikusiu J. Džiugeliui viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro lobistui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.