Pasak „Megos“ akvariumo priežiūros vadovo biologo ir naro Tado Laurinavičiaus, pastaraisiais metais akvariume gyveno trys rykliai: du juodapelekiai ir viena baltapelekio ryklio patelė.

„Kovo pradžioje netekome vieno iš ryklių, o neseniai atsisveikinome ir su likusiais dviem. Visi jie nugaišo dėl senatvės“, – pranešė T. Laurinavičius.

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas biologas Saulius Karalius, padėjęs „Megos“ komandai atrinkti akvariumo gyventojus ir konsultuojantis jų priežiūros klausimais, pasakojo, kad juodapelekiai ir baltapelekiai rykliai yra artimi giminės ir priklauso tai pačiai pilkųjų ryklių (lot. Carcharhinidae) šeimai. Jie paplitę šiltose Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų pakrantėse, tačiau klimato kaita, neteisėta žvejyba ir jūrų užteršimas kelia grėsmę jų populiacijai bei reikšmingai trumpina vidutinę ryklių gyvenimo trukmę. „Megos“ akvariume sąlygos rykliams buvo palankios.

Mūsų akvariume rykliai gyveno nuo pat jo atidarymo pradžios 2005-aisiais.

„Kad galėtų normaliai kvėpuoti, juodapelekiai rykliai turi nuolat judėti vandenyje, o štai baltapelekiai yra mažai judrūs. Dieną baltapelekiai rykliai dažniausiai guli pasislėpę koraluose, urvuose arba tiesiog ant smėlio ir aktyviai plaukioja sutemus, kai medžioja grobį. Skirtingas gyvenimo būdas leido abiejų rūšių rykliams gerai sugyventi tarpusavyje. Be to, čia sudarytos sąlygos jiems buvo palankios ir priminė įprastas gamtines: akvariume palaikoma vidutinė +25 laipsnių Celsijaus vandens temperatūra, druskingumas siekia 30–35 promiles, vandens kokybę užtikrina efektyvi kompiuterinė sistema, nuolat tikrinanti pagrindinius fizikinius ir cheminius vandens parametrus, kurie prireikus koreguojami. Maisto rykliams taip pat netrūko – jie reguliariai buvo maitinami atitirpintomis jūrų lydekomis ir kitomis okeaninėmis žuvimis“, – sakė S. Karalius.

Sočiai maitinami, jie nekėlė grėsmės kitiems akvariumo gyventojams, o apsaugoti nuo plėšrūnų, žalojančios žmogaus veiklos, sistemingai apžiūrimi ir susirgę gydomi veterinarijos specialistų komandos, „Megos“ akvariume rykliai gyveno net ilgiau, nei įprastai gyvena jų giminaičiai natūraliomis sąlygomis.

„Gamtoje juodapelekis ryklys vidutiniškai sulaukia 12 m., o baltapelekis – 16 m. Mūsų akvariume rykliai gyveno nuo pat jo atidarymo pradžios 2005-aisiais“, – sakė akvariumo priežiūros vadovas T. Laurinavičius.

„Megos“ valdytojai žada, kad į aukščiausiųjų akvariumų pasaulyje sąrašą įtrauktas ir vienu iš didžiausių jūrinių akvariumų Baltijos šalyse tituluojamas „Megos“ akvariumas be ryklių tikrai nebus – jau tariamasi su biologais, kokios rūšies rykliai ir kada vėl galėtų būti čia apgyvendinti.

„Megos“ nuotr.

Nors šiuo metu ryklių „Megoje“ ir nebėra, iki mokslo metų pabaigos suplanuotos nemokamos interaktyvios pažintinės-pramoginės ekskursijos „MEGA akvariumo paslaptys“, skirtos 1–5 kl. moksleiviams, organizuojamos ir toliau. Kaip ir anksčiau, jas veda profesionalūs narai ir biologai. Šiose ekskursijose vaikai apžiūri akvariumą, sužino, kokios pagrindinės ryklių atakų priežastys ir kaip jų išvengti, kuo skiriasi jūrinis ir gėlavandenis akvariumai bei juose gyvenančios žuvys, kokiomis sąlygomis jos gyvena ir kuo minta, stebi, kaip iš akvariumo viršaus maitinamos žuvys, ir net gali patys tai padaryti, žaidžia interaktyvų žaidimą ir kt. Ekskursijų dalyviai visada noriai lankosi ir specialiose patalpose, į kurias bet kuris „Megos“ lankytojas neįleidžiamas. Čia moksleiviai apžiūri narų įrangą, pamato, kaip ir kur įrengtos vadinamosios žuvų ligoninės, kuriose keletą savaičių karantino sąlygomis gyvena susirgusios ar į Lietuvą atgabentos naujos žuvys.

„Megoje“ įrengtas akvariumas yra jūrinis. Jame telpa daugiau kaip milijonas stiklinių vandens ir yra ištirpinta daugiau kaip 10 tonų druskos. Akvariumas yra 4 m pločio, o savo aukščiu jis prilygsta trijų aukštų pastatui. „Megos“ akvariumas įrengtas pažintiniais-pramoginiais tikslais – siekiant patrauklia forma supažindinti lankytojus su povandeniniu pasauliu, jo gyventojais, skatinti norą domėtis gyvąja gamta ir ją saugoti.