Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė R. Tamašunienė teigė, kad sudarant Vilniaus pietinę, Riešės, Šalčininkų-Vilniaus bei Nemenčinės apygardas buvo pažeistos lenkų tautinės mažumos rinkimų teisės, nes įprastos apygardos išskaidytos.

Ji prašė teismo įvertinti, ar minėtų apygardų sudarymas neprieštarauja Rinkimų kodekso nuostatai, jog VRK apygardas sudaro atsižvelgdama į teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį suskirstymą.

Skunde nurodyta, kad pagal naują suskirstymą 17 Vilniaus rajono apylinkių perkeliama į kitų savivaldybių apygardas – septynios Vilniaus rajono apylinkės priskiriamos Vilniaus miesto apygardai, o dešimt Vilniaus rajono apylinkių priskiriamos Šalčininkų rajono savivaldybės apygardai.

R. Tamašunienės teigimu, sukuriama tokia teisinė situacija, kai Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose renka nevienodas skaičius lenkų tautinės mažumos rinkėjų, kandidatai skirtingose rinkimų apygardose konkuruoja nevienodomis sąlygomis, neatspindima daugumos lenkų tautinės mažumos rinkėjų valia. Tokiu būdu pažeidžiamas lygios rinkimų teisės principas.

Anot jos, Konstituciją atitiktų toks teisinis reguliavimas, kad lenkų tautinės mažumos rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio tautinės mažumos rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tai yra būtų įtvirtintas didesnis nei 10 proc. nuokrypis.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad nei Konstitucijoje, nei Rinkimų kodekse teisėkūros subjektams nėra įtvirtinta pareiga užtikrinti vienodą tautinių mažumų, įskaitant ir lenkų tautinės mažumos, rinkėjų skaičių vienmandatėse rinkimų apygardose.

„Įvertinus tai, kad ginčijamų VRK sprendimo dalių priėmimo procese VRK atsižvelgė į gyventojų sudėtį, inter alia lenkų tautinių mažumos interesus, ir užtikrino tolygų rinkėjų skaičiaus pasiskirstymą, taip pat dėl duomenų dėl lenkų tautinei mažumai sukeltos žalos stokos pagal byloje esančius duomenis yra pagrindas pripažinti, kad kvestionuojamos sprendimo dalys neprieštarauja Konstitucijai“, – teigiama LVAT sprendime.

Rinkimų apygardų ribos peržiūrimos prieš kiekvienus Seimo rinkimus, siekiant užtikrinti daugmaž vienodą rinkėjų skaičių apygardose. 2023 metų spalio mėnesio duomenimis, vienoje apygardoje turėjo būti maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų. Rinkimų kodeksas leidžia nedidelį – iki 10 proc. – nuokrypį į didesnę ar mažesnę pusę.

Tokiu būdu pernai spalį iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų septynios buvo per didelės ir septynios – per mažos.

Tvirtinant naujas Seimo rinkimų apygardų ribas VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, jog stengtasi, kad jos kuo labiau sutaptų su savivaldybių ribomis. Tačiau to pasiekti pavyko tik keturiose savivaldybėse – Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos savivaldybėse.

Daugiau kaip pusė – 35 – savivaldybių teritorijos liko neišskaidytos, tai yra rinkimų apygardą sudaro visa savivaldybė ir prie jos prijungiama kita savivaldybė ar jos dalis.

22 vienmandates apygardas sudaro dalis arba visa vienos savivaldybės teritorija, 24 apygardas – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų susideda iš trims savivaldybėms priklausančių vietovių.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.