Pasak premjerės, „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, ir jos tai padarė savo rizika. Jei Rusijos pajėgos atakuotų instruktorius, tai automatiškai neįjungtų NATO 5-ojo straipsnio dėl savitarpio gynybos, teigė ji.

„Negaliu įsivaizduoti, jog jei kas nors ten nukentės, tai tie, kurie nusiuntė savo žmones, pareikš: „Tai penktasis straipsnis. Bombarduokime Rusiją“. Tai ne taip veikia. Tai nevyksta automatiškai. Tad šie būgštavimai neturi pagrindo“, – tvirtino K. Kallas.

„Jei siunčiate savo žmones padėti ukrainiečiams, jūs žinote, kad šalyje vyksta karas ir jūs patenkate į rizikos zoną. Taigi jūs rizikuojate“, – pridūrė ji.

Estijoje tokiam žingsniui reikia parlamento pritarimo, sakė K. Kallas. „Tai atviros viešos diskusijos, bet manau, kad šiuo metu neturėtume nieko atmesti“, – pažymėjo ji.

„Rusijos propaganda yra skirta karui su NATO, todėl jiems nereikia pasiteisinimo. Kad ir ką darytume... Jei jie norės pulti, jie puls“, – pareiškė Estijos vyriausybės vadovė.

Kaip pažymi „The Financial Times“, Estijos, kaip ir Lietuvos bei Latvijos, pareigūnai pabrėžia, kad jų šalių saugumas glaudžiai susijęs su Ukrainos sėkme. Jie baiminasi, kad jos pralaimėjimas paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išbandyti NATO vienybę, greičiausiai – Baltijos regione.