Praėjusį mėnesį Jerevanui sutikus sugrąžinti Azerbaidžanui nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio kontroliuotų teritorijų, Armėnijoje kilo protestų banga.

N. Pašinianas išlaiko pozicijas nepaisant charizmatiško arkivyskupo Bagrato Galstaniano iššūkio.

Ketvirtadienį apie 3 tūkst. protestuotojų susirinko Jerevano centrinėje Respublikos aikštėje prie vyriausybės rūmų, kur N. Pašinianas pirmininkavo savaitiniam vyriausybės posėdžiui, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Demonstrantai, kurie savo automobiliais buvo blokavę eismą tame sostinės rajone, trumpam susirėmė su riaušių policija.

„Atėjome pasakyti šiam vyrui (N. Pašinianui), kad jis šioje šalyje neturi ką veikti“, – miniai pasakė B. Galstanianas.

Arkivyskupas siekė inicijuoti apkaltos procesą N. Pašinianui, o pirmadienį laikinai atsitraukė nuo savo religinių pareigų, kad galėtų siekti premjero posto.

Tačiau pagal Armėnijos įstatymus jis negali tapti premjeru, nes turi dvi pilietybes – Armėnijos ir Kanados. Tuo metu opozicinės partijos neturi pakankamai vietų parlamente, kad galėtų pradėti apkaltos procedūras.

Protestai susiję pirmiausia su Armėnijos sprendimu perleisti teritorijų Azerbaidžanui.

Praėjusią savaitę Armėnija oficialiai sugrąžino kaimyninei šaliai keturis pasienio kaimus, kuriuos užėmė prieš kelis dešimtmečius. N. Pašinianas teisino sprendimą ir sakė, kad juo siekiama užsitikrinti taiką su Baku.

Nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo prieš tris dešimtmečius abi Pietų Kaukazo šalys nesutaria dėl ginčijamų teritorijų, ypač Kalnų Karabacho.

Dėl šio regiono kaimynės kariavo du karus. Praėjusių metų rudenį Azerbaidžanas per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo Kalnų Karabacho kontrolę. Nuo tada iš Kalnų Karabacho pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai.