Konfliktas – klasikinis, pabaiga – šokiruojanti

Kaip jau rašyta [5], šis šokiruojantis incidentas įvyko pernykštės liepos 24-osios pavakarę. Kauno policija pranešimo apie minėtoje degalinėje, kurioje vakarinio piko valandomis buvo nemažai žmonių, vykstančias muštynes, per kurias nukentėjo vienas jaunuolis, sulaukė 18.40 val.

Bendrajam pagalbos centrui užregistravus tokį pranešimą, į įvykio vietą atskubėjo keturi policijos ekipažai bei greitosios medikai. Šie išvežė peiliu sužalotą nukentėjusįjį į Kauno klinikas. Paaiškėjo, kad jis – į šią degalinę per atostogas su šeima užsukęs Kauno rajono policijos tyrėjas A. V.

Jau po pirmųjų apklausų tapo aišku, kad incidento, per kurį nukentėjo atostogaujantis pareigūnas, pradžia buvo klasikinis vairuotojų konfliktas dėl pirmumo teisės. Policininkui reikėjo išvažiuoti, tačiau jam kliudė tai padaryti atidarytos greta stovėjusio mersedeso priekinės durelės. Pastaruoju trijų asmenų kompanija buvo atvykusi į šios degalinės tualetą.

Vienam iš minėto „Mercedes-Benz“ keleivių – S. Sankauskui, tuo metu dirbusiam vienoje UAB specialistu-aukštalipiu, vėliau buvo nustatytas vidutinis – 2 prom. girtumas. Ir jis artėjančią naktį jau praleido Kauno policijos areštinėje, nes buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje.

Grėsė pavojus gyvybei

Žaibiškai į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai rado tada ir peilį, kuriuo ką tik buvo sužalotas atostogaujantis jų kolega.

Remiantis ekspertų išvada, 30-mečiui A. V. juo buvo smogta ne vieną kartą. Panašu – kad kelis. Sužalotas pilvas. Konstatuota kiauryminė šio žaizda. Sužeistos ir abi rankos: delnas, vienos plaštakos pirštas, dilbis.

Greitosios medikai, įžvelgę pavojų nukentėjusiojo, kuriam labiausiai kraujavo sužeistas pilvas, gyvybei, pristatė jį į Kauno klinikas, kuriose sužalotasis skubiai operuotas. Tik tada su palengvėjimu konstatuota, kad nepažeisti jokie gyvybiškai svarbūs vidaus organai.

Valstybinė ligonių kasa dėl A. V. gydymo buvo pareiškusi 284,85 eurų ieškinį, kurį vėliau atsiėmė, nes peiliu švaistęsis S. Sankauskas šią sumą atlygino dar neprasidėjus teismui.

„Sodros“ ieškinys dėl nukentėjusio policininko nedarbingumo iš pradžių siekė beveik 2759 eurus. Tačiau vėliau jis patikslintas iki 4759 eurų. Bylos nagrinėjimo metu S. Sankauskas šį ieškinį atlygino.

Dangstėsi šeimos pagausėjimu

Sunkiu sveikatos sutrikdymu įtariamas S. Sankauskas, šio išpuolio metu gyvenęs ne per toliausiai jo vietos – Šilainiuose, jau pirmosios apklausos metu pripažino savo kaltę. Ir dėl visko kaltino alkoholį.

Iš pradžių jį leista suimti dviem mėnesiams. Po to šios griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar tokiam pačiam terminui, nors S. Sankauskas ir labai veržėsi į laisvę, teigdamas, kad yra vienintelis šeimos, kuri turėjo netrukus pagausėti ir tai įvyko, maitintojas. O jo advokatas Marius Zabita, nusamdytas artimųjų, įtikinėjo, kad jo ginamasis nešiojosi peilį tik maistui pjaustyti, t. y. jokio nusikaltimo iš anksto neplanavo. Tiesiog taip atsitiko.

Tačiau suminkštinti Kauno apylinkės teismo teisėjų, tada sprendusių, kokią kardomąją priemonę skirti S. Sankauskui, o vėliau – ar ją pratęsti, širdies nei įtariamajam, nei jo advokatui nepavyko. Panašu, kad dėl iškalbingos S. Sankausko biografijos.

Asociatyvi J. Kalinsko/BNS, Laimio Steponavičiaus, Regimanto Zakšensko nuotr.

Braižas nesikeičia

Vienas iš penkių 45-erių S. Sankausko teistumų – už nužudymą, taip pat panaudojant peilį. Ir tada užteko vieno smūgio juo, nes pataikyta į aukos krūtinę.

Už šią žmogžudystę, įvykdytą 2003-iųjų balandį Marijampolėje, kurioje S. Sankauskas tuo metu gyveno, Kauno apygardos teismas 2004-aisiais jam skyrė pusdevintų metų įkalinimą. Ir vos įkvėpęs laisvės oro, ir vėl su kažkuo susimušė, nes vėl buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimą. Ir ne kartą. Ir tai charakterizuoja šį asmenį, kaip konfliktišką asmenybę, mėgstančią viską spręsti jėga – kumščiais arba peiliu.

Paskutinis iš turimų S. Sankausko teistumų – taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu panaudotas peilis. Tada šiuo taip pat pataikyta oponentui į krūtinę. Laimė, kad viskas baigėsi ne taip tragiškai kaip per konfliktą, po kurio jo biografijoje atsirado teistumas už nužudymą. Už šį išpuolį Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 metais savo baudžiamuoju įsakymu skyrė S. Sankauskui triženklę baudą.

Iškalbinga dūmų uždanga

Naujausioje savo byloje dėl išpuolio degalinėje S. Sankauskas kaltintas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų bei viešosios tvarkos pažeidimu. Už pirmąjį nusikaltimą jam grėsė laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

S. Sankauskas kaltintas, kad viešoje vietoje ir, būdamas neblaivus, dėl menkavertės dingsties – nukentėjusiajam norint įsėsti į savo automobilį ir privėrus jo automobilio priekines dureles, pradėjo prie būsimos savo aukos kibti ir nepadoriai šį plūsti. Galiausiai bandė oponentui suduoti. Tačiau šis smūgio išvengė, suimdamas S. Sankauską už rankos. O tada jis išsitraukė peilį.

Stojęs prieš teismą S. Sankauskas teigė, kad savo kaltę pripažįsta bei akcentavo, kad tai padarė dar per pirmąją apklausą. Be to, nuoširdžiai gailisi. Ir klausė nukentėjusiojo, ar šiam jo kolegos tada perdavė jo atsiprašymą. O sulaukęs teigiamo atsakymo, teigė, kad nori pasinaudoti proga atsiprašyti dar kartą, jog pasielgė kvailai.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai yra tik recidyvisto paleista dūmų uždanga, nes, duodamas parodymus teisme, jis jau turėjo tokių pasiteisinimų dėl to, kuo yra kaltinamas, apie kokius per jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo užsiminta. Tai, kad praėjus daugiau kaip pusmečiui, jis esą esą prisimena apie šį įvykį daugiau, negu po sulaikymo, kai iš karto pripažino savo kaltę, S. Sankauskas aiškino tuo, kad advokatas, susipažinus su bylos medžiaga, jam patarė dar kartą viską gerai apgalvoti.

Saulius Sankauskas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Pakvipo prasta režisūra

Ir savo parodymus teismui S. Sankauskas pradėjo nuo to, kiek daug tądien buvo išgėręs – penkis butelius alaus ir vadinamąją „fleškutę“ „Trejų devynerių“. Bei pasinaudojo proga pasigirti, kad tada ne per seniausiai buvo grįžęs iš komandiruotės Suomijoje, kurios miškuose tiesė 5G ryšį.

Be to, teisiamasis buvo linkęs akcentuoti, kad galėjo tą pavakarę į minėtą degalinę ir neužsukti, jeigu kaimynas nebūtų prašęs parvežti jį bei kolegą po darbo į namus, nes šie buvo vartoję alkoholio, o jo žmonos automobilį „Mercedes-Benz“ vairavusi šeimos draugė nebūtų užsimaniusi pakeliui į tualetą ir pareiškusi, kad iki kelionės tikslo neiškentės.

Vairuotojai nuėjus į tualetą, jis su kaimynu liko laukti šios automobilyje, pasistatytame aikštelėje greta degalinės – šalia BMW. Tada, anot S. Sankausko, iš kažkur grįžęs pastarojo vairuotojas ne tik privėrė atidarytas, nes buvo karšta, jo priekines dureles, bet ir, sėsdamas į savo automobilį, dar trinktelėjo į jų mersedesą savo durelėmis, į ką teisiamasis teigė jau negalėjęs nesureguoti. Ir net užsiminęs, kad kvies policiją. Tačiau BMW vairuotojas, anot S. Sankausko, į jo susinervinimą, pasireiškusį noru jam suduoti, taip pat atsakė fiziniu smurtu, užlauždamas jam ranką. O jis turi podagrą, dėl ko jam šis veiksmas sukėlė didelį skausmą, todėl jis gindamasis ir išsitraukė peilį, kurį buvo įsigijęs tik tądien – pjaustyti darbe maistą. Be to, dūrė šiuo BMW vairuotojui tik vieną kartą. Ir iš karto numetė ant žemės. Tada sužeistajam ėmus šauktis pagalbos, atskubėjo du vyrai, kurie laikė jį, vienas – smaugdamas, kol atvyko policija. O šios pareigūnai dar panaudojo prieš jį ir tazerį, nors jis net neketino bėgti.

Tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu S. Sankausko duotus parodymus, nebuvo jokios užuominos nei apie BMW vairuotojo trinktelėjimą į teisiamojo žmonos mersedesą durelėmis, nei turimą podagrą. O pasakodamas tada apie turėtą peilį, S. Sankauskas teigė, kad visada šį nešiojasi.

Paaiškėjus šiems neatitikams, S. Sankauskui į pagalbą atskubėjo jo advokatas, klausdamas ginamojo, ar prieš pagarsintą jo apklausą buvo patikrintas jo blaivumas. „Ne!“ – net nesusimąstęs atsakė teisiamasis.

Neapsieita be ašarų

A.V. sutuoktinė, taip pat pripažinta šioje byloje nukentėjusiąja – dėl patirto išgąsčio, pasakodama teisme apie tada išgyventą chaosą, vyrui vis labiau silpstant ir plūstant kraujais bei verkiant vienam automobilyje likusiam jų dar pusantrų metų neturėjusiam mažyliui, net apsiverkė.

Ką čia, gaidy, darai? Lipk į savo „laužą“ ir dink iš čia!

Ji tikino, kad sutuoktinis tikrai netrenkė jų BMW durelėmis į šalia stovėjusį mersedesą. Šio priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs teisiamasis pradėjo įžeidinėti sutuoktinį, kai šis, ketindamas įlipti į BMW, vos pravėrė jo dureles. Tada ir pasigirdo teisiamojo tirada: „Ką čia, gaidy, darai? Lipk į savo „laužą“ ir dink iš čia!“ O po to teisiamasis ėmė kišti savo rankas ir į jų BMW vidų, ketindamas suduoti sutuoktiniui. Ir vėl vadindamas jį gaidžiu bei kaimiečiu.

A. V. sutuoktinė pasakojo, kad bandė teisiamąjį raminti ir vienas jo bendrakeleivis, greitai pripažinęs, kad yra bejėgis. O teisiamasis vis labiau įsismarkavo, kol jos sutuoktiniui pavyko šį laikinai sutramdyti. Bet tada jis išsitraukė peilį. Ir tada ji pradėjo šauktis pagalbos.

Pareigūno įgūdžių neužteko

Pats A. V., kaip ir žmona, prieš duodamas parodymus teismui turėjęs prisiekti, kad nemeluos, pasakojo, jog taip pat galėjo išvengti nemalonios akistatos su teisiamuoju, jeigu įsipylus tada degalinėje benzino, jis dar nebūtų nuėjęs pasiimti nuolaidų kortelės. O grįžęs jau rado šalia jų BMW stovintį mersedesą, kurio išeinant šioje aikštelėje dar nebuvo.

Priekinės mersedeso keleivio durelės buvo praviros ir jis suprato, kad pro likusį siaurą tarpą į savo automobilį įsėsti negalės. Todėl švelniai šias dureles pridaręs. „Tikrai nespyriau iš kojos!“ – teigė A.V. Tačiau netrukus pro privertas dureles išlipo už jų sėdėjęs aiškiai apsvaigęs vyras. Ir prasidėjo. Veltui jis bandė šį raminti, teigdamas, kad nė vienam iš jų nereikia problemų. Į teisėjos klausimą, kokiu tonu, A.V. atsakė, kad jis niekada nekelia balso.

Tačiau, mersedeso keleiviui agresyvėjant, teko panaudoti pareigūno įgudžius. Po to, kai šis du kartus bandė trenkti jam kumščiu į veidą, bet jam abu kartus pavyko smūgių išvengti. Todėl jis ir sugriebė smurtautojo ranką bei šią užlaužė. O po to prispaudė jį savo svoriu veidu į jo mersedesą.

„Ketinau taip laikyti, kol nusiramins. Bet pajutau besimuistančiojo smūgį į dešinį šoną“, – pasakojo A. V. Ir tada pasigirdo jo sutuoktinės riksmas apie peilį, o A. V. pamatė, kad yra kruvinas. Jis teigė iš pradžių dar bandęs griebti už rankos, laikančios peilį, bet jį pradėjo apleisti jėgos. Todėl jis ėmė šaukti pagalbon netoliese buvusius vyrus. Šie atbėgo ir laikė peilio savininką, kol atvyko policija.

Saulius Sankauskas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Nukentėjusiųjų galėjo būti daugiau

Remiantis A. V. sutuoktinės parodymais teismui, sužeistasis, jau plūsdamas kraujais, jai teigė, kad viskas bus gerai – skambink 112. Ir ji dar rado jėgų tai padaryti.

A. V. sutuoktinė pateikė S. Sankauskui 1 tūkst. eurų ieškinį už patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, vyrui dar mėnesį po grįžimo iš ligoninės turėjus tik gulėti ir negalėjus nieko kilnoti.

Pats A. V., buvęs nedarbingas daugiau kaip tris mėnesius, prašė priteisti iš S. Sankausko 12 tūkst. eurų neturtinę žalą. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje teisiamasis didžiąją dalį šio ieškinio atlygino. Ir prieš pat baigiamąsiais kalbas teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas, pavadintas susitaikymo ir žalos atlyginimo aktu, kuriame teigta, kad likusius kelis tūkstančius iš prašyto ieškinio S. Sankauskas įsipareigoja atlyginti per artimiausius kelis mėnesius.

Kaip jau rašyta, nukentėjusiųjų šioje byloje galėjo būti ir daugiau. Tačiau minėti du pilietiški vyrai, atskubėję tada į sužeisto A.V. pagalbos šauksmą, nepanoro nukentėjusiųjų statuso. Nors, jiems padedant iki policijos atvykimo sulaikyti S. Sankauską, nukentėjo ir jų turtas. Pirminiais duomenimis, – išmanieji laikrodžiai. Jau nekalbant ir apie jų vaikų, su kuriais bei savo moterimis jie tą pavakarę buvo išsirengę į pajūrį, tada taip pat patirtą išgąstį, matant jų grumtynes su agresyviai nusiteikusiu nepažįstamuoju, kuris ką tik peiliu sužalojo kitą žmogų. Be to, šie šaunūs vyrai tada savo kelionės tikslo nepasiekė dėl užsitęsusių apklausų policijoje.

Prašė švelnesnės bausmės

Per baigiamąsias šios bylos kalbas kaltinimą palaikantis prokuroras Tomas Stelionis siūlė pripažinti S. Sankauską pavojingu recidyvistu ir izoliuoti jį nuo visuomenės šešeriems metams, t.y. skirti jam už sunkų pareigūno sveikatos sutrikdymą praktiškai bausmės, gresiančios už šį nusikatimą, vidurkį.

Pats nukentėjusysis paliko bausmės teisiamajam klausimą teismo nuožiūrai. Tačiau, nors ir pasirašė su juo skambiai pavadintą susitaikymo ir žalos atlyginimo aktą, per baigiamąsias kalbas buvo linkęs akcentuoti, kad šio įvykio metu nukentėjo ne tik jis, bet ir sutuoktinė.

S. Sankausko advokatas M. Zabita tikino teismą, kad jo ginamasis jokio viešosios tvarkos pažeidimo nepadarė ir prašė perkvalifikuoti jam pareikštą kaltinimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų į švelnesnį – be jau pastarosios aplinkybės, už ką gresia ir švelnesnė bausmė.

Pats S. Sankauskas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, ir toliau įrodinėjo, kad nėra vertas pavojingo recidyvisto vardo, – ne tik dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo, bet ir graudinosi, kad gali tekti dar ilgai nematyti, kaip auga jo vaikas, kurio jis dar nematė.

Saulius Sankauskas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Teismo verdiktas

Bylą nagrinėjusi teisėja Aušra Vingilė konstatavo, kad S. Sankausko reakcija į kilusią situaciją buvo aiškiai neadekvati. Ir, nors šis įvykis truko trumpai, tačiau jo liudytojus sukrėtė. O tarp jų buvo ir aplinkinių daugiabučių gyventojų, stebėjusių tai iš savo balkonų. Todėl abejonių, kad dėl S. Sankausko veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, teismui nekilo.

Tačiau nustatyta ne viena S. Sankausko kaltę lengvinanti aplinkybė: prisipažinimas, nevienkartinis atsiprašymas, neigiamas savo poelgio vertinimas, stengimasis sušvelninti jo pasekmes, atlyginant padarytą žalą, nuoširdus gailėjimasis.

Bet rasta ir S. Sankausko kaltę sunkinančių aplinkybių. „Nemotyvuotą, agresyvų teisiamojo elgesį viešoje vietoje smogiant peiliu nepažįstamam asmeniui negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka“, – teigiama nuosprendyje.

Jame minimas ir prokuroro prašymas pripažinti S. Sankauską pavojingu recidyvistu. Tačiau, anot A. Vingilės, paskutinis teisiamojo nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai bei gyvybei. Ir šis priėmė jo atsiprašymus. Dėl to teismas minėto prokuroro prašymo netenkino, skirdamas S. Sankauskui ir beveik perpus švelnesnę bausmę negu prašė prokuroras – pusketvirtų metų įkalinimą.

Belieka priminti, kad į šį terminą bus įskaičiuoti ir tie beveik vienuolika mėnesių, kuriuos S. Sankauskas jau praleido už grotų iki nuosprendžio. Taigi, beveik trečdalį bausmės jis jau yra atlikęs. O, kadangi jam pavyko išvengti pavojingo recidyvisto vardo, tai dar galės tikėtis ir ankstesnio paleidimo į laisvę. Ir vėl dangstantis ne per seniausiai gimusiu vaiku.

A. V. sutuoktinės ieškinys S. Sankauskui taip pat tenkintas tik iš dalies, priteisiant šiai nukentėjusiajai 500 eurų. Tačiau su 5 procentų dydžio palūkanomis nuo šios sumos nuo nuosprendžio, kurį dar galima apskųsti, įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.