Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 49, susilaikė 27, prieš balsavo 10 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektas bus nagrinėjamas skubos tvarka ir svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 18 d.

Anot projektą parengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), tokiais pakeitimais būtų sprendžiama problema, iškilusi prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus siūlymą pensijų priemokų dydžius sieti su praėjusių metų minimalių vartotojų poreikių dydžiu (MVPD). SADM teigimu, 2024 m. valstybės biudžete priemokoms, apskaičiuotoms pagal 2023 m. MVPD, siekusį 354 eurus, išmokėti numatyta 29 mln. eurų, bet taikant šių metų MVPD kuris siekė 446 eurus, papildomai reikia 56 mln. eurų.

Jeigu yra viršpelnis, tai panaudokite jį 10 proc. padidinti pensijas, bet vietoje to, kad didinti pensijas, mes darome skyles.

 

Todėl norima numatyti galimybę panaudoti „Sodros“ pajamų perviršį, kurio neprireiks fondo išlaidoms padengti, panaudoti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokoms finansuoti. Taip, kaip rašoma įstatymo projekte, būtų užtikrintas nepertraukiamas pensijų priemokų mokėjimas.

Projektą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikino, kad šis projektas skirtas spręsti specifinę, 2024 m. iškilusią problemą, o ateityje toks „Sodros“ lėšų panaudojimas kitiems tikslams nebūtų galimas.

„Šis projektas būtų vienkartinis ir sprendžiantis tik 2024 m. egzistuojančią problemą“, – tikino M. Navickienė.

Šis projektas būtų vienkartinis ir sprendžiantis tik 2024 m. egzistuojančią problemą.

 

Visgi, opozicija neigiamai vertina tokią iniciatyvą.

Kaip Seimo posėdžio metu teigė socialdemokratas Algirdas Sysas, šis pasiūlymas nėra etiškas, nes sukuria precedentą perimti „Sodros“ lėšas ir panaudoti kitoms sritims. Anot jo, jeigu egzistuoja tokie viršpelniai, juos būtų galima naudoti pakeliant pensijas.

„Jeigu mes padarome labai blogą precedentą, nes tai šaltinis iš kurių 700 tūkst. žmonių mokamos pensijos, ir kovojame, kad pensijos nebūtų didinamos, nes reikia rezervo. Tai kas gali paneigti dabar, kad priėmus ateis kažkas ir pagalvos, jog šiame biudžete yra pinigų, tai galima juos panaudoti“, – komentavo A. Sysas.

„Jeigu yra viršpelnis, tai panaudokite jį 10 proc. padidinti pensijas, bet vietoje to, kad didinti pensijas, mes darome skyles“, – tikino jis.

Jam antrino ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis, paminėdamas, kad tokio precedento sukūrimas ateityje mažintų šalies galimybę didinti pensijas.

„Šis projektas rodo, kad buvo bandoma sutaupyti mažiausiai gaunančiųjų sąskaita. To niekaip negalėjo Seimas leisti“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Šis projektas rodo, kad buvo bandoma sutaupyti mažiausiai gaunančiųjų sąskaita. To niekaip negalėjo Seimas leisti.

 

„Ar nebijote precedento, kad nors dabar norima sieti su mažomis pensijomis, bet ar nebus, kad pradės trūkti socialinėms išlaidoms ir norės kažkas pasiskolinti iš „Sodros“? Ir visi tokie skolinimaisi mažina mūsų galimybes didinti pensijas“, – klausė jis.

M. Navickienė atsakė, kad norint panaudoti „Sodros“ lėšas kitiems tikslams, reikia gauti fondo tarybos ir Seimo pritarimą. Ji tikisi, kad ateityje nei viena iš šių institucijų nepritartų šių finansų panaudojimui kitiems tikslams.  

„Valstybinio socialinio fondo taryba vertino pasiūlymą balandžio 19 d. Ir lėšos gali būti panaudotos, tik gavus tarybos pritarimą. Kadangi visi supranta šių 2024 m. išskirtinumą, tai viliuosi, kad taryba ar Seimas nesutiks tokių lėšų naudojimui kitoms funkcijoms“, – aiškino ji.

Kaip rašoma projekte, dabartinis pensijų priemokoms numatytas finansavimas bus pilnai panaudotas dengiant 2024 m. gegužės mėnesį.

Taip pat siūloma, kad VSDF patirtos išlaidos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto po dviejų metų. Tad, kaip rašoma SADM parengtame aiškinamajame rašte, fondui lėšos būtų grąžinamos 2026 m.

Kaip rašoma įstatymo projekte, neužtikrinus reikiamo finansavimo bus sutrikdytas pensijų priemokų mokėjimas apie 150 tūkst. gavėjų. Pastebima, kad pensijų priemokų gavėjų grupė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ir šie asmenys dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės negalės patys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų.