„Suprantame ir pritariame, kad pagrindinis prioritetas šiandien Lietuvoje yra gynybos finansavimas, todėl logiška peržiūrėti įvairių organizacijų, ne tik LRT, finansavimą“, – rašoma BNS atsiųstoje LRT pozicijoje.

„Tačiau tai daryti turime atsakingai, įvertinę visas aplinkybes, kad keičiamas finansavimo modelis nepakenktų visuomeninio transliuotojo misijai karo grėsmės akivaizdoje“, – teigia visuomeninis transliuotojas.

LRT atstovai teigia esantys pasiruošę konsultacijoms, kaip Lietuvos gynybos labui panaudoti prognozuojamą visuomeninio transliuotojo biudžeto augimą.

„Šiuo metu taikomas LRT finansavimo modelis Europoje yra laikomas pavyzdiniu, todėl būtų prasminga išlaikyti jo principus ir taip sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui užtikrinti savo misiją taikos ar karo metu“, – sako visuomeninis transliuotojas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo LRT skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto susieti su šalies BVP augimu, o dalį už akcizus gautų pajamų skirti gynybai.

Pagal jo projektą, LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis.

Anot LRT, neaišku, ar tikrasis pataisų tikslas tikrai yra gynybos finansavimas, o ne palankesnių sąlygų komercinei žiniasklaidai sudarymas.

„Aiškinamajame rašte taip pat kalbama apie tai, kad siekiama teisingesnio balanso tarp komercinės žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo, dalis šių lėšų galėtų būti nukreipiamos Medijų rėmimo fondui, – teigia LRT.

Visuomeninis transliuotojas kritikuoja ir įstatymo formuluotes. Anot jo, neaišku, apie kuriuos konkrečiai metus, nuo kurių skaičiuojamas BVP, kalbama ir apie kokias kainas.

„Neigiamai vertiname tai, kad panaikinamas minimumas, kuris užtikrina minimalų LRT finansavimą (dabar įstatyme: neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus), tai LRT situaciją daro nestabilia ir nesaugia“, – rašoma komentare.

Anot jo, visuomeninio transliuotojo vaidmuo yra itin svarbus karo atveju, LRT jau konsultavosi su Ukrainos visuomeniniu transliuotoju, buvo nuvykę į jų biurą Kyjive.

„Dalis pasiruošimo darbų jau atlikta, pavyzdžiui, jau esame iškėlę portalo LRT.lt kopijas į užsienio serverius, netekus infrastruktūros Konarskio g. 49, LRT.lt savo transliacijas galėtų pradėti iš duomenų centro Vakarų Europoje per 10–15 minučių. Tačiau didžioji pasirengimo dalis – TV signalo išleidimas iš užsienio, atsarginių korespondentų punktų ir bunkerių steigimas, įrangos sukomplektavimas – dar laukia“, – teigia visuomeninis transliuotojas.

LRT teigimu, artimoje ateityje transliuotojui teks daryti dideles investicijas į įrangos atnaujinimą, kuris „negali palaukti“.

„Turime atnaujinti kilnojamųjų TV stočių parką, kuris baigia nusidėvėti. Šios stotys užtikrina, kad Lietuvos gyventojai galėtų matyti Dainų šventę, valstybinius minėjimus ar Šv. Mišias ir kitus renginius. Jos būtų itin svarbios karo metu, nes jų dėka galėtume transliuoti iš kitų Lietuvos vietų ar, jei prireiktų, iš užsienio“, – tvirtina nacionalinis transliuotojas.

Be to, pasak jo, pastaraisiais metais jam nepavyksta susitarti su Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentru) dėl paslaugų kainų.

„Pastaraisiais metais Telecentras priskaičiuoja papildomus milijonus už savo paslaugas, procesas stokoja skaidrumo ir pagrindimo, kainos perskaičiavimui nėra jokių kontrolės mechanizmų ar lubų“, – tvirtina LRT.

Pagal dabartinį įstatymą, LRT kasmet skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio, faktiškai surinkto užpraeitais metais, ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. Taip pat numatyta, kad nacionaliniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais skirtus valstybės biudžeto asignavimus.

LRT biudžetas šiemet siekia beveik 73 mln. eurų.