„Nuomonės išsiskiria darbdavių ir darbuotojų, sutinkame, kad reikia didinti, bet nesutinkame dėl skaičiaus, kiek, tai aš siūlau šiandien fiksuoti skirtingas nuomones. Trišalė taryba nepateiks Vyriausybei išvados, ne pirmas kartas būtų“, – antradienį tarybos posėdyje teigė socialines apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

„Pirma – MMA turi didėti, antra – darbuotojų pozicija yra 1070 eurų, darbdaviai nepritaria ir siūlo 1016“, – būsimą tarybos išvadą įvardijo V. Šilinskas.

Profesinės sąjungos palaikė tarybos prieš kelerius metus pasiektą susitarimą ir siūlė MMA nuo kitų metų didinti iki 1070 eurų, kad ji sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Trišalė taryba nepateiks Vyriausybei išvados, ne pirmas kartas būtų.

Tuo metu verslas, argumentuodamas sunkia ekonomine situacija, norėjo remtis Lietuvos banko (LB) pasiūlymu ir šį santykį pasiekti per dvejus metus – 2025 metais minimalią algą didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis kartojo, jog verslas ir taip patiria didelį ekonominį spaudimą, todėl MMA didinti net 15 procentų būtų nesąžininga.

„Gynybos paketas, visi sunkumai sugula ant verslo pečių, vienas procentas pelno (pelno mokesčio didinimas 1 procentiniu punktu – BNS), tai gal tas mūsų prisidėjimas prie gynybos, vertinant šitą geopolitinį kontekstą ir šitą įtampą mūsų regionui ir investicinę, ir visą kitą galėtų suminkštinti jūsų širdis ir kad mes galėtumėm susitarti dėl Lietuvos banko galutinio pasiūlymo“, – tarybos posėdyje teigė A. Romanovskis.

„Mes ir per kitas puses patiriam spaudimą, o mes visi sutariam, kad minimalus mėnesinis atlyginimas irgi yra tam tikra mokesčio forma“, – pabrėžė jis.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė pridūrė, kad sektoriui šie metai ir taip ypač sunkūs, o pernelyg pakėlus MMA galėtų būti dar daugiau bankrotų.

„Nuo 2019 metų 59 procentais kilo atlyginimas šitame sektoriuje, tai aš irgi žiūrėčiau, kad ne tokiais tempais jis didėtų, plius PVM (pridėtinės vertės mokestis – BNS), tai man toks kaip smulkaus verslo genocidas darosi, sulauksim daugiau bankrotų“, – aiškino ji.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė buvo nusiteikusi griežtai ir teigė, jog MMA turi didėti mažiau kaip iki 1070 eurų.

„Bet koks šito skaičiaus žeminimas yra prieštaravimas direktyvai, direktyvoje aiškiai parašyta, kad mes negalime žeminti tų standartų“, – teigė ji.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovas Kristina Krupavičienė pridūrė, kad darbuotojų siūlomas MMA didinimas pagal anksčiau sutartą formulę, o ne daugiau, jau yra kompromisinis – anot jos, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kilo pakankamai, kad MMA būtų galima pakelti ir dar daugiau.

„Mes (...) irgi nepaėmėm to skaičiaus iš lubų, skaičiaus, kurio norime. Mes kalbame apie du skaičius, kuriuos pateikė Lietuvos bankas – 1016 ir 1070 eurų, tačiau mes palaikome tą poziciją, kad 1070 gali būti. Profsąjungos vėl padarė nuolaidas skaičiuodamos vidutinį darbo užmokestį“, – taryboje teigė K. Krupavičienė.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas pridūrė, jog MMA didinimas iki 1016 eurų  būtų per daug – anot jo, reikėtų atsižvelgti į darbo našumo mažėjimą, sunkėjančią padėtį regionuose ir MMA didinti iki 962 eurų (prieš mokesčius).

„Nesam mes tokie vieningi, kadangi mūsų asociacijos nariai būtent neketina pritarti ir tam banko minimaliam siūlytam dydžiui. (...) Mes kalbėkim apie regionus ir apie įmones, kurios iš tikrųjų patiria didesnių problemų ir tas minimalus drastiškai augantis skaičius atlyginimo daro įtaką. (...) Tai mano ir rūmų pozicija būtų 962 (eurų MMA – BNS)", – tarybos posėdyje sakė S. Gailiūnas.

Vis dėlto, jo pasiūlymo profsąjungų ir verslo atstovai į išvadą nusprendė neįtraukti ir pasiūlė savo nuomonę Vyriausybei teikti atskirai.

V. Šilinskas teigė, jog dabar sprendimas bus perduotas Vyriausybei, o ministerija aiškios nuomonės kol kas neturi.

„Mūsų siūlymas (būtų – BNS), kaip susitaria darbdaviai ir darbuotojai, tai kadangi darbdaviai ir darbuotojai nesusitaria, tai Vyriausybė dar spręs“, – apibendrino jis.

Lietuvos bankas (LB) gegužės pradžioje siūlė kitais metais minimalų atlygį didinti 15,7 proc. iki 1069,5 euro (prieš mokesčius), kad būtų pasiektas 50 proc. MMA ir VDU santykis.

Tačiau atsižvelgdamas į ekonominę situaciją LB pasiūlė alternatyvą – 2025 metais minimalią algą didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.

Šiuo metu MMA siekia 924 eurus ir sudaro apie 45 proc. VDU.

Galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė, tačiau jei Trišalei tarybai pavyksta susitarti – į jos rekomendacijas atsižvelgiama.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu iki MMA – 924 eurų per mėnesį – uždirba apie 110 tūkst. žmonių – 9 proc. visų dirbančiųjų. Tačiau šis dydis dažnai lemia ir kitų darbuotojų atlyginimus.