Jį stebina „Foxpay“ savininkės tvirtinimas, kad viešas interesas nėra ginamas, nors tarnybų pradėti bendrovės tyrimai parodė LŽTA bandymų atkreipti institucijų dėmesį teisingumą.

„I. Trinkūnaitės atstovų išplatintame pranešime teigiama, kad veiksmas, siekiant atkreipti valstybinių institucijų ir viešų įstaigų dėmesį į galimas rizikas, kylančias dėl su bendrove „Foxpay“ susijusių asmenų, neturi nieko bendro su viešuoju interesu ar visuomenine veikla. Toks teiginys yra klaidinantis. LŽTA per savo veiklos istoriją yra platinusi pranešimus ir pozicijas valdžios institucijoms“, – portalui LRT pateiktame atsakyme teigė V. Budnikas.

„Pranešimu, kuris buvo parengtas viešai prieinamos informacijos pagrindu, tebuvo siekiama ginti viešąjį interesą, atkreipiant valstybės institucijų bei viešų įstaigų dėmesį į galimas rizikas, kylančias dėl su bendrove „Foxpay“ susijusių asmenų. Kaip parodė daug vėliau pasirodžiusi informacija žiniasklaidoje apie VSD bei kitų valstybės institucijų atliekamus tyrimus, toks žingsnis nebuvo be pagrindo“, – tvirtino jis.

Taip pat visuomenininkas tvirtina, kad skirtingai, nei mano I. Trinkūnaitė, jis nesistengė eskaluoti konflikto. V. Budnikas pabrėžia, kad teismo proceso tikslas – simboliškai kompensuoti žalą patirtą dėl I. Trinkūnaitės veiksmų.  

„Motyvo eskaluoti šį konfliktą viešai nėra. Visa valstybinėms institucijoms ir viešosioms įstaigoms pateikta informacija buvo ir yra prieinama viešai“, – tvirtina visuomenininkas.

„Motyvas taip pat nėra ir finansinis, nes teismo prašoma iš I. Trinkūnaitės priteisti vos 100 eurų neturtinės žalos, 5 proc. metų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Šio teismui pateikto ieškinio motyvas tėra vienas – bent simboliškai kompensuoti žalą bei išgyvenimus“, – pabrėžia jis.

Be to V. Budnikas neigė „Foxpay“ savininkės teiginius, kad LŽTA yra nuo 2014 m. neveikianti organizacija. Anot jo, asociacija iki šiol aktyviai vykdo veiklą ir teikia pastabas, siūlymus įstatymų leidėjams, teisėtvarkos institucijoms ir Vyriausybei.

Kaip rodo Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį gavo V. Budniko ieškinį atsakovei I. Trinkūnaitei dėl garbės ir orumo gynimo.

Anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas žiniasklaidai Giedrius Janonis Eltai patvirtino, kad V. Budnikas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. Trinkūnaitės. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

V. Budnikas, anot jo advokato, į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo nutarė kreiptis po to, kai jį pasiekė informacija, jog I. Trinkūnaitė jį apkaltino šmeižtu. Tokių kaltinimų vyras buvo susilaukęs, kai prabilo apie „Foxpay“ akcininkės ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

Kitas parengiamasis teismo posėdis šioje civilinėje byloje numatytas rugpjūčio 5 d. 

ELTA primena, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

Be to, buvo nustatyta, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.

Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.