„Programos tikslas – atlikti išsamesnius oro kokybės stebėjimus, kuriais remiantis bus galima vertinti ir prognozuoti aplinkos oro taršos pokyčius ir galimus padarinius, rengti atitinkamas rekomendacijas, planuoti neigiamo poveikio mažinimo programas, planus ir įgyvendinti juose numatytas priemones, teikti informaciją specialistams ir visuomenei“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji nurodė, kad dabar Kauno mieste oro užterštumas stebimas naudojant oro daviklius. Patvirtinus naują programą, papildomų priemonių nenumatyta. Tačiau šiai programai ketverių metų laikotarpiui iš miesto biudžeto numatoma skirti 92 tūkst. eurų.

„84 tūkst. eurų bus skirta aplinkos oro monitoringui ir dar 8 tūkst. – savivaldybės aplinkos monitoringo informacijos valdymo integruotai kompiuterinei sistemai „Samiviks“ sukurti ir administruoti“, – programos biudžetą detalizavo R. Savickienė.

„Kauno diena“ paprašė įvertinti dabartinę oro taršą mieste. Gal yra vietų, kuriose oro tarša vis kelia problemų?

„Oro kokybę Kaune vertiname gerai. Papildomo tyrimo ir analizės dėl oro užterštumo didėjimo ar mažėjimo neatliekame, todėl pateikti tokios informacijos negalime“, – į užklausą, ar užterštumas didėja, ar mažėja, atsakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

„Užterštumas – kintantis rodiklis. Šios dienos oro davikliai didelio oro užterštumo nepateikia, o vidutinis užterštumas yra R. Kalantos, Vaidoto, Partizanų gatvėse ir Veiverių plente“, – pridūrė specialistė.

Didžiausią oro taršą Kaune kuria transportas. Šaltuoju metų laiku prisideda ir šildymas kietuoju kuru, tad kai kuriose miesto vietose iš tiesų galima ne tik užuosti, bet ir pamatyti ore tvyrantį smogą.