Pasiūlymų laukiama dviem VERT parengtiems projektams, kurie teikiami po liepos viduryje Seimo priimtų pakeitimų. Jais supaprastintos sąlygos aukciono dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė vietoje anksčiau turėjusių dalyvauti mažiausiai dviejų.

Taip pat nuspręsta vietoje iki šiol galiojusių 90 kalendorinių dienų nustatyti bendrą 120 dienų terminą aukciono dalyvių registracijai. Jis būtų skaičiuojamas nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo dienos.

Nustatytas minimalus vystymo mokestis – ši suma turės siekti bent 5 mln. eurų. Be to, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai 5 mln. eurų didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai. Vystymo mokesčiui bus taikomas ir infliacijos pokytis.

Kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai 5 mln. eurų didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

 

Atsižvelgiant į metinę infliaciją, keitimais taip pat įtvirtinama galimybė vėjo jėgainės pagamintos elektros pardavimo kainą perskaičiuoti kasmet, priklausomai nuo valstybės skiriamo skatinimo apimties.

Be to, numatoma, kad tais atvejais, kai duomenys skaičiuojant vystytojui reikalingas investicijas į elektrinės gamybos įrenginių įsigijimą ir elektrinės įrengimą yra senesni negu tų metų, kai buvo apskaičiuota didžiausia galima sandorio kaina, šie duomenys būtų indeksuojami praėjusių metų metinės infliacijos Lietuvoje koeficientu.

Ankstesnė tvarka numatė, kad, skaičiuodama didžiausią ir žemiausią sandorio kainas, VERT naudojo viešai prieinamus duomenis, kurie galėjo būti 4-5 metų senumo ir dėl to neatspindėdavo realių elektrinių ir jų prijungimo prie tinklų sąnaudų. Tad keičiama didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodika ir numatoma, kad didžiausia galima kaina būtų kuo artimesnė 1 MWh (megavatvalandės) elektros energijos gamybos sąnaudoms.

Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“. Tuo metu šių metų sausį paskelbtas antrasis konkursas neįvyko, mat jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis – ta pati „Ignitis renewables“. Kaip teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, antrąjį konkursą pakartotinai skelbti planuojama 2025 metų pradžioje.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).