„Vasarą tikrai išleidžiame daugiau ir priežastys tikrai yra suprantamos ir natūralios. Tikrai didžioji dauguma lietuvių atostogauja, na, o atostogų metu išvažiuojame – kelionės, nakvynės ne namuose – tai tikrai didina mūsų išlaidas. Taip pat, kaip ir minėjote, įvairuos šventės – vestuvės, mergvakariai, bernvakariai, krikštynos, festivaliai, pramogų tikrai yra gausu, norime ir pailsėti, ir smagiai praleisti laiką, tad natūralu, kad išlaidos didėja. Tačiau yra ir kitų aspektų, ne tik pramogos gali didinti mūsų išlaidas, bet ir kai kurie iki dalykai“, – kalbėjo pašnekovė.

– Keliones, šventes, atostogas planuojame ir biudžetą galime numatyti iš anksto, tačiau būna ir nenumatytų išlaidų. Kas sudaro didžiąją dalį nenumatytų išlaidų?

– Kartais mes tikrai kasdienybėje galime nepagalvoti apie tai, kad, pavyzdžiui, vasaros metu mūsų perkami drabužiai gali gana stipriai išauginti išlaidas. Įvairūs užsienio tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, kas antras amerikietis teigia, kad vasaros laikotarpiu tikrai daug daugiau išleidžia drabužiams, o trečdalis amerikiečių, ketvirtadalis britų vasarą prisiperka drabužių, tačiau jų nė karto neapsivelka.

– Kuo tai galima paaiškinti? Kodėl perkame drabužius, kurių nė nedėvime?

– Iš tiesų priežastys gali būti tikrai įvairios. Visų pirma, turbūt akivaizdžiausia priežastis – tai, ką jau ir minėjome, įvairios šventės, progos, festivaliai, ieškome naujo garderobo, naujo įvaizdžio, kažko originaliau, galbūt šventiškiau, puošniau ir pan. Šventės įvaizdis tikrai gali padidinti mūsų išlaidas. Tačiau yra ir kitų aspektų. Pavyzdžiui, yra socialinė įtaka – socialinių medijų, aplinkinių žmonių. Kaip ir bet kuriai kitai gyvenimo sričiai, čia tikrai didelę įtaką pradėjo daryti socialinė medija, nuomonės formuotojai, kurie daug reklamuoja, rodo naujų drabužių, įvaizdžių, tarsi sukuria psichologinį spaudimą, kad reikia atsinaujinti, reikia gražiai, vis kitaip atrodyti. Tai tikrai daro įtakos mūsų sprendimui pirkti, kai galbūt nėra tokios būtinybės. Na, ir paskutinė priežastis, kurią įvardyčiau, kuri tikrai nepriklauso nuo sezono, – nuolaidos, pasiūlymai, akcijos, spontaniški pirkiniai. Mums atrodo: 10–20 eurų, nieko nenutiks, tačiau asmeninių finansų valdymui kiekviena suma, net ir maža, yra reikšminga.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokių turite patarimų, kad saulė neištirpdytų tų mūsų pinigų?

– Patarčiau pradėti nuo realybės įsivertinimo. Jei jau pastebime, kad vasarą esame linkę nusipirkti drabužių, tiesiog pasižiūrėti, kokią sumą drabužiams išleidžiame. Nes, kaip minėjau, gali atrodyti, kad čia tik vienas pirkinys už 15 eurų, tačiau, kai susumuojame per tam tikrą laikotarpį, suma gali būti visai nemaža. Kartais tiek ir užtenka – atlikti realybės patikrinimą ir imtis veiksmų. Veiksmai, rekomenduočiau, kad prasidėtų nuo spintos revizijos. Tikrai, manau, peržiūrėję savo spintą nuodugniai, galime rasti ir puošnių įvaizdžių, ir pamirštų drabužių, ir galbūt tokių, kuriuos nusipirkome ir niekada nedėvėjome. Turbūt reikėtų keisti nusistatymą, kad proginis įvaizdis – tik vienai progai. Tikrai galime matyti puikių pavyzdžių ir iš užsienio žvaigždžių, kai jos renkasi tuos pačius įvaizdžius skirtingiems renginiams. Tikrai nieko baisaus dėvėti tą patį drabužį. Jei vis tik ruošiamės pirkti naujų drabužių, svarbu apsibrėžti biudžetą, kurį galime sau leisti, ir tiesiog jo laikytis.