Taip ministrė pirmininkė kalbėjo draudikams skelbiant apie milijoninę audros padarytą žalą šalies ūkininkams, o šiems tikintis, jog ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu, ne atskiruose regionuose.

„Kažkokių nuostolių kompensavimai, kiti dalykai, jie visą laiką yra svarstomi post factum. Ir nuo to, ar ekstremali situacija yra nacionaliniu ar savivaldybių mastu, visiškai niekas nepriklauso“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Taip buvo praėjusiais metais, kada buvo ekstremali situacija nuo audros, krušos, kada buvo paliestos turbūt keturios ar penkios savivaldybės, buvo įvertinti nuostoliai“, – kalbėjo ji.

Ekstremalią situaciją dėl pastarosiomis dienomis siautusios audros padarinių yra paskelbusios yra Akmenės, Radviliškio, Joniškio ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį teigė, jog skelbti ekstremalias situacijas taip pat svarsto Trakų, Prienų, Šiaulių, Šakių, Širvintų, Šalčininkų rajonai.

„Negalima nuostolių vertinti iš kepurės. Jie turi būti konkrečiai įvertinti. Tuomet jau Vyriausybė, savivaldybės ir draudimo kompanijos, kurios taip pat į šitą paveikslą yra įtraukiamos, vertina kaip iš tikrųjų tų nuostolių kompensavimą, jeigu pagal teisės aktus jis yra numatytas, kaip jis turi būti pasidalintas“, – sakė I. Šimonytė.

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika BNS teigė, kad sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusi audra šalies ūkininkams padarė milijoninę žalą.

Filialas penktadienį paskelbė, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų.