Daugiausia kritikos socialiniuose tinkluose sulaukė reklama, kurioje vaizduojama moteris su keturkoju. „Graži tik savo augintiniui? Būk graži iš tikrųjų!“ – skelbiama reklamos tekste.

Kitoje reklamoje vaizduojamas vyras su moterimi. „Gražus tik savo mamai? Būk gražus iš tikrųjų!“ – skelbiama šios reklamos tekste.

„Šioje kampanijoje naudojame tiek vyrišką, tiek ir moterišką personažus, todėl vien tik moters maketo aptarinėjimas būtų tendencingas ir neapimantis pilno kampanijos konteksto. Abu personažai kampanijoje veikia vienu metu, – portalui kauno.diena.lt pateiktuose atsakymuose teigė sporto klubų tinklo direktorius Mantas Badikonis. – Tai – humoristinė reklama, skatinanti sportuoti. Joje nėra nieko įžeidžiančio.“

Humoras turi teisę gyvuoti viešojoje komunikacijoje.

Anot pašnekovo, jie skatina sportuoti tiek vyrus, tiek moteris, nes sportas mus padaro gražesnius vidumi ir išore, gerina sveikatą, pakelia nuotaiką, ugdo valią, suteikia energijos, ne tik suteikia harmoningas kūno formas. Anot jo, visa tai kartu ir yra grožis.

Sporto klubų tinklo feisbuko nuotr.

„Šmaikščios, ryškios, nuotaikingos reklamos yra mūsų prekės ženklo DNR. Jos yra mėgiamos gausios „Gym+“ narių bendruomenės ir smarkiai prisideda prie mūsų sėkmės istorijos – per kelis pastaruosius metus tapome didžiausiu, sparčiausiai augančiu, moderniausiu sporto klubų tinklu Lietuvoje. Visuomenė yra įvairialypė ir žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę. Vis dėlto perdėtai reaguodami į kiekvieną neigiamą komentarą, ypač socialiniuose tinkluose, juos sureikšmindami, tikrai iškreiptume situaciją. Humoras turi teisę gyvuoti viešojoje komunikacijoje. Tikime tuo, ką darome, esame patenkinti šios reklamos rezultatu ir neketiname nieko keisti. Ji atitinka šmaikštų, betarpišką, linksmą mūsų prekės ženklo komunikacijos toną“, – aiškino M. Badikonis.

Sporto klubų tinklo feisbuko nuotr.

Tautiečiams šio sporto klubų tinklo reklamos užkliūva ne pirmą kartą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai portalui teigė, kad skundų buvo sulaukta anksčiau, tarnyba pažeidimų nenustatė, tačiau klausimų kilo.

„Esame gavę paklausimų bei skundą dėl šio sporto klubo reklamos. [5] Skunde buvo tvirtinama, kad reklama formuoja stereotipus ir diskriminuojančias nuostatas apie moteris. Po tyrimo diskriminacija nebuvo nustatyta. Lygių galimybių kontrolierės teigimu, tuo metu nebuvo pagrindo konstatuoti faktą, kad moters kūno dalių arba vyro kūno dalių vaizdavimu yra formuojamos visuomenės nuostatos, jog būtent viena lytis yra pranašesnė už kitą“, – teigė tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius.

Sporto klubo reklama.

Tiesa, tyrimo metu kilo klausimų dėl sporto klubo pasirinkto būdo vaizduoti žmogaus kūną jį sudaiktinant, kai išskiriamos tik tam tikros kūno dalys (nevaizduojant asmens veido ir kūno vientisumo).

„Tendencingas atskirų kūno dalių tarsi objektų vaizdavimas gali žeminti tiek moterų, tiek vyrų orumą, nes tokiu būdu pažeidžiamas žmogaus vientisumas“, – teigė tarnybos atstovas.

Portalas kauno.diena.lt paprašė tarnybos atstovų įvertinti kiekvieną reklamą atskirai.

Šios reklamos turi lyčių stereotipizavimo požymių ir išties gali pasirodyti užgaulios.

Reklama „Graži tik savo augintiniui?“ kai kuriems internautams atrodė seksistinė, nukreipta konkrečiai prieš vieną lytį. Tarnybos ekspertų nuomone, ši reklama kelia klausimų dėl jos etiškumo.

„Jos turinys, o ypač pasakymas „Būk graži iš tikrųjų“, galimai formuoja stereotipines nuostatas, susijusias su lyties aspektu bei grožio sampratomis. Suprantame, kad tai gali užgauti, sukelti neigiamas emocijas ir asociacijas. Visgi teisiškai jos vertinti kaip diskriminacinės negalėtumėme. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas įpareigoja užtikrinti, kad reklamoje ir kitokioje informacijoje apie prekes bei paslaugas nebūtų pažeminimo, paniekinimo, teisių apribojimo ar privilegijų teikimo dėl asmens lyties. Taip pat negalima formuoti nuostatos, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą. Tokių pažeidimų požymių šioje reklamoje neįžvelgiama“, – teigė M. Morkevičius.

Tarnyba reklamas gali vertinti tik per lygių galimybių įstatymų prizmę. „Kaip minėjome, šios reklamos turi lyčių stereotipizavimo požymių ir išties gali pasirodyti užgaulios. Apskritai rekomenduojame reklamų kūrėjams ir užsakovams vengti moteris ir vyrus pažeminti galinčių nuostatų bei stereotipų“, – patarė tarnybos atstovas.