Tėvai ir pavyzdžiai

Policijos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį užfiksuota per 300 eismo įvykių, kai elektrinių paspirtukų vairuotojai nedėvėjo jokių apsaugos priemonių, pirmiausia – šalmo.

„Pirkdami vaikui elektrinį paspirtuką tėvai dažnai nepagalvoja apie potencialius pavojus ir galimus padarinius. Elektrinis paspirtukas – ne žaislas, o transporto priemonė. Tad pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, kad  atžala žinotų bent pagrindines Kelių eismo taisykles (KET), tuomet nupirkti jam šalmą ir tik tuomet – paspirtuką“, – pabrėžė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Pareigūną stebina ir tėvų neatsakingumas, kai jie patys, dažnai nedėvėdami jokių apsaugos priemonių, elektriniu paspirtuku dar vežasi ir vaiką be šalmo.

„Draudžiama vienu paspirtuku važiuoti dviem ar trims žmonėms. Tikėtis, kad tokį pavyzdį matęs vaikas paaugęs pats elgsis atsakingai, mažų mažiausiai naivu“, – akcentavo V. Grašys.

Statistika – su išlygomis

Trečias dažniausias (po važiavimo be apsaugos priemonių ir vairavimo apsvaigus) elektrinių paspirtukų vairuotojų nusižengimas – kelio ženklų, ženklinimo ir vairavimo tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas.

Pirmą šių metų pusmetį tokių buvo šiek tiek daugiau nei dešimtadalis iš visų, patekusių į eismo įvykius.

V. Grašys taip pat atkreipė dėmesį, kad policijai dažniau žinomi tampa tie atvejai, kai eismo įvykyje dalyvauja ne vien elektrinio paspirtuko vairuotojas, bet ir pėsčiasis ar kitos transporto priemonės vairuotojas.

„Kai eismo įvykyje dalyvauja dvi šalys, tikimybė, kad bent viena jų praneš apie incidentą, kur kas didesnė. Yra nemažai atvejų, kai į sveikatos priežiūros įstaigą patenka asmuo, vairavęs paspirtuką, bet mes apie tai nesužinome. Dėl šios priežasties statistika nėra visavertė ir nevisiškai atspindi realią situaciją“, – teigė policijos atstovas.

Veiksminga prevencija

Komentuodamas pirmojo pusmečio statistiką, V. Grašys sakė, kad buvo fiksuota 20 atvejų, kai elektrinių paspirtukų vairuotojai apgadino kitas transporto priemones, kelių įrenginius ar kitą turtą, ir šeši atvejai, kai buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata.

Du kartus policijai teko drausminti netgi į automagistralę išvažiavusius paspirtukininkus.

„Nesilaikant KET, vairuojant apsvaigus ar be apsaugos priemonių, eismo įvykio padariniai gali būti labai skaudūs. Prevenciškai – ypač tėvams – siūlyčiau pasižiūrėti medikų turimas nuasmenintas nuotraukas, kuriose užfiksuoti paspirtukininkai po traumų. Labai paveiki priemonė“, – pastebėjo V. Grašys.

Neblaiviems – jokių išimčių

Generalinis policijos komisaras yra įpareigojęs apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnus organizuoti eismo saugumo priemonę „Dviračiai“.

Jos metu kontroliuojama, kaip mikrojudumo priemonių vairuotojai laikosi KET reikalavimų. Šiemet tai jau vyko tris kartus, reidas numatytas ir rugsėjo 6–8 d.

Pasak Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovo, policija pirmiausia stengiasi edukuoti eismo dalyvius, kad užkirstų kelią galimiems skaudiems įvykiams ateityje.

Policijai teko drausminti netgi į automagistralę išvažiavusius paspirtukininkus.

„Skirdami vienokią ar kitokią nuobaudą, tikimės, kad tai bus paveiki priemonė, paskatinsianti įvertinti savo, kaip eismo dalyvio, elgesį. Tai galioja tiek pėstiesiems, einantiems per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui, tiek automobilių vairuotojams, nepasirenkantiems saugaus greičio, tiek neatsakingai besielgiantiems paspirtukų vairuotojams. Kai eismo dalyvis neblaivus, jokių nuolaidų, įspėjimų ar edukacijos būti nebegali, numatyta griežta atsakomybė be jokių išimčių“, – pabrėžė V. Grašys.

Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir didinti paspirtukininkų atsakingumą, Lietuvos transporto saugos administracija šiemet inicijavo informacinę-edukacinę kampaniją „Riedėk šalmingai“.