Geni, kai nėra lapų

Vienas darbų, kuris vykdomas ištisus metus, – želdinių genėjimas. Tai, atsižvelgus į klaipėdiečių prašymus, daroma bet kuriuo metu.

„Nuo kovo iki rugpjūčio negalima kirsti medžių, o genėjimas vykdomas visus metus. Didesnis genėjimas vyksta pavasarį, kai apžiūrimos vietos, kurios trukdo matomumui, saugumui, ypač dviračių takuose ar ten, kur mašinos turi išvažiuoti iš šalutinių į pagrindines gatves. Tad didžiausi darbai – kai nėra lapijos. Genima ir per vasaros sezoną, kai augalija suželi. Ir gyventojų prašymų gauname. Tad genėjimas vyksta visus metus, bet intensyviausiai genima pavasarį ir rudenį, kai mažiau lapų“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Anot jos, už medžius, augalus, žolės šienavimą ir kitus susijusius su želdiniais darbus atsakinga bendrovė „Klaipėdos želdiniai“, ji tvarko pietinę ir šiaurinę miesto dalis.

Per audrą lūžta iki 20 medžių

Pastebima, kas kasmet daugėja ir lūžtančių medžių krytis, ir tai nutinka ne visada dėl audringų orų. Nuvirtusių medžių pašalinimo darbai taip pat atliekami ištisus metus.

„Pastebime, kad vėjai stiprėja, ir medžių krytis kasmet didesnis. Tokios statistikos, kiek krinta medžių, nevedame. Kai mieste būna didesnės audros, virsta nuo 10 iki 20 medžių. Tada medžiai yra šalinami – supjaustomi ir išvežami. Šie darbai atliekami nedelsiant. Kai gauname informaciją, stengiamės pašalinti kuo greičiau – per vieną ar dvi darbo dienas. Aišku, po audrų, kai medžių būna daugiau, per vieną ar dvi dienas nesusitvarkome, būna, kad prireikia ir savaitės. Išvirtę medžiai taip pat yra tvarkomi visus metus, bet tendencija čia aiški – labiausiai vėjuotas būna ruduo“, – tvirtino I. Kubilienė.

Per įprastą mėnesį gaunama bent dešimt pranešimų apie nuvirtusius medžius. Po audros skaičiai iš karto būna kitokie.

Anot Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos, šiais metais nemažai pranešimų savivaldybė gauna ir dėl daugiabučių namų kiemuose nuvirtusių medžių, nors už jų pašalinimą turėtų atsakyti namų administratoriai.

Nepaisant to, į pagalbą dažnai važiuoja ir „Klaipėdos želdiniai“.

Taisyklės: sukrautas medžių šakas turėtų pašalinti daugiabučių namų administratoriai arba už želdinius atsakingi rangovai. / I. Kiseliovaitės nuotr.

Trukdo patys gyventojai

Kartais problemų dėl medžių kritimų kyla ir dėl pačių klaipėdiečių, kurie nesutinka, kad būtų laiku pašalinti pavojų keliantys pasenę medžiai.

„Žmonės dažniausiai pyksta ir nenori geros būklės medžių kirtimų, bet pasitaiko, kad prieštarauja ir dėl blogos būklės medžių šalinimo. Šiais metais buvo atvejis, kai Taikos prospekte prie 3-iojo namo norėjome kirsti medį, turėjome leidimą ir patys gyventojai labai prašė, bet tą dieną, kai reikėjo kirsti, susirinko žmonių grupė ir tam prieštaravo. Tada to veiksmo neatlikome. Medis pakrypęs, pavojingas stovi iki šios dienos. Gali atsitikti taip, kad kils didelis vėjas ir padarys žalos. Reikėtų įsivertinti, ar labai reikia saugoti medį, kuris turi savo gyvavimo pabaigą, ir ypač dabar, esant permainingiems orams, kai matome, kad nemažai jų virsta“, – priminė I. Kubilienė.

Anot jos, savivaldybė šiaip sau nenusprendžia, kad reikia pašalinti medį. Dažniausiai pašalinami tik labai blogos būklės, nudžiūvę. Be to, yra sudaryta želdinių komisija, kuri nusprendžia, kad medis gyvuoti nebegali, ir priima sprendimą jį pašalinti.

Žiūrėsime pagal orus, kokie jie bus ir kada galėsime persodinti vasarines gėles, kurios dabar gyvos ir gražios.

Augalams – daugiau lėšų

Pavasarinis, vasarinis, rudeninis gėlių išlaikymas šiemet kainuoja per 200 tūkst. eurų. Praėjusiais metais išlaidos siekė 180 tūkst. eurų.

Kaip įprastai, rudenį daugiausia bus sodinamos gėlės, atspariausios šalnoms – našlaitės ir viržiai.

„Iš viso savivaldybė skyrė per 200 tūkst. eurų pačioms gėlėms, neišskiriant sodinimo darbų, tiesiog gėlėms. Daugiausia susodinome pavasarines ir vasarines gėles, tad rudenį gal bus tik dešimtoji dalis to biudžeto. Rudenį ir pasirinkimas nėra labai didelis. Labiausiai šalnoms atsparios našlaitės, kurios ir prie minusinės temperatūros gyvuoja, ir, žinoma, viržiai. Žiūrėsime pagal orus, kokie jie bus ir kada galėsime persodinti vasarines gėles, kurios dabar gyvos ir gražios“, – tikino I. Kubilienė.

Inga Kubilienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gėles persodins rugsėjį

Vasarinės gėlės bus persodinamos rugsėjo antroje pusėje.

„Ką dar darome rudenį? Tam tikrose miesto dalyse, ypač kur yra šlaitai, sodiname svogūnines gėles, kurios pavasarį sužydi – krokai, narcizai, tulpės. Kur yra atnaujinti šlaitai Liepų gatvėje, ten visą laiką žydėjo gėlės, tad gal jau reikėtų pagalvoti ir apie apželdinimą rudenį, kad pavasarį turėtume gražius šlaitus“, – svarstė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Maždaug dvi spalio mėnesio savaites bus šalinamos nendrės – helofitai, augantys palei Dangės upę, Malūno parką.

Iš viso uostamiestyje yra 16 tvenkinių, prie kurių jie auga. Šiems darbams atlikti bus naudojamos Aplinkosauginės programos lėšos – 30 tūkst. eurų.

Jau pasirašė sutartis žiemai

Už šaligatvių valymą ir vasaros, ir rudens sezono metu atsakingi du rangovai – pietinėje miesto dalyje šaligatvius valo bendrovė „Raguvilė“, o šiaurinėje – „Klaipėdos želdiniai“.

Už gatvių valymą miesto centre atsakinga bendrovė „Klaipėdos paslaugos“, pietinėje miesto dalyje – bendrovė „Vakarų švara“, šiaurinėje – bendrovė „Ecoservice“.

Klaipėdos savivaldybės Komunikacijos skyrius informavo, kad jau numatyti ir gatvių valymo rangovai žiemos sezonui – šiaurinę dalį valys „Klaipėdos paslaugos“, pietinę „Vakarų švara“, o centrinę – „Ecoservice“.

„Rangovus turime. Praėjusiais metais buvo sudėtingesnė situacija. Kiek druskos, smėlio jie turi, reikėtų kalbėti po poros mėnesių. Bet, kad rangovai yra, tai faktas. Sutartys ilgametės, valymo paslaugų tiekėjai – parinkti“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja ir pridūrė, kad susitikimai su rangovais vyks spalį.

Oficialiai žiemos sezonas prasidės lapkričio 1-ąją.

Data: našlaičių sodinimas planuojamas rugsėjo pabaigoje. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Potvyniai neišvengiami?

Rangovai, atsakingi už gatvių ir šaligatvių valymą, taip pat privalo nuvalyti ir lietaus nuotekų kanalizacijos groteles, kurios, prasidėjus lapų kryčiui, yra užkemšamos, o tai – viena priežasčių, kodėl susidaro potvyniai.

„Paslaugų sutartyse visiems rangovams įvardyta, kad šluodami šaligatvius ir gatves privalo neužkimšti grotelių. Tai visiškai nepriklauso nuo sezono. Bet faktas yra tas, kad orai keičiasi, liūčių daugėja. Būna, kad ir nušienautose teritorijose šieną išbarsto vėjas. Kad tų potvynių Klaipėda turi, mes žinome, ir nebus taip, kad rudenį nebus lietaus ir vėl neturėsime potvynių. Manau, kad jų bus, bet rangovų sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad grotelės turi būti išvalytos visada“, – akcentavo I. Kubilienė.