Vingio pasažas po ilgo remonto tapo šiuolaikiškas, švarus ir tvarkingas. Malonu ir gera būtų ten pirkti ir gauti įvairių paslaugų, bet yra vienas kliuvinys. Aplinkui sukinėjasi baisus benamis, kuris neduoda ramybės čia besilankantiems žmonėms. Pati ėjau seneliams pirkti maisto, vedžiausi jų šuniuką. Staiga tas benamis priėjo ir pradėjo reikalauti atiduoti šunį. Nesileidau su juo į kalbas, maniau, greičiau atstos. Nieko panašaus, ėjo iš paskos vis kalbėdamas, kad šuniukas gražus, kad jam tokio reikia. Buvo baisu palikti keturkojį prie parduotuvės. Jaučiausi nesaugi. Žinau, kad jis ten vaikštinėja nuolat, kad šiurpina žmones. Suprantu, kad negalima žmogaus diskriminuoti vien už tai, kad jis neturi namų, bet ir jis neturi teisės terorizuoti visų aplinkui.

Vaiva

Istorijai – per mažai dėmesio

Per menkai paminėjome Baltijos kelio 35-metį Lietuvoje. O tai buvo kolosalus istorinis įvykis, kuris trims Baltijos šalims nutiesė kelią į Nepriklausomybę. Įvyko stebuklas, nes visi tikėjosi, kad iš didžiosios „broliškos respublikos“ atvažiuos „omonas“ ir visus mus anksčiau ar vėliau išžudys. Tačiau sovietai patys ėmė žudytis Maskvoje. Todėl Baltijos kelio paminėjimas turėjo būti reikšmingesnis.

Pranas

Pavojus tyko kasdien

Gyvenu Girininkijos gatvėje. Į namus grįžtame siaurute vienos eismo juostos gatvele. Abipus gatvelės auga didžiulės tujų gyvatvorės, todėl kelkraščio neturime visiškai, pasitraukti nuo atvažiuojančios mašinos nėra jokios galimybės. Lyg ir būtų normalu mašinomis ja važiuoti lėtai. Bet kur tau! Dauguma vairuotojų spaudžia taip, kad baisu net nosį iš savo sklypo iškišti. Mūsų gatvele žmonės ne tik į stotelę eina, bet ir sportuoja, vaikšto mankštindamiesi. Jau seniai norėtume, kad čia būtų apribotas greitis ar kitomis priemonėmis sutramdyti greičio mėgėjai. Ne kartą skambinome valdininkams, kaskart išgirstame tą patį atsakymą – žinia bus perduota kam reikia. Bet jokių pokyčių nesulaukiame. Ar bus taip, kad tik kruvina auka padės išspręsti mūsų problemą?

Laima