– Ar išmaniosios technologijos gali padėti išgelbėti gyvybę?

– Taip, ypač pastaraisiais metais, kai vis daugiau žmonių naudojasi išmaniaisiais telefonais su taip vadinama AML technologija. Ji leidžia Bendrojo pagalbos centro operatoriams nustatyti skambinančiojo vietą kartais net iki vieno metro tikslumo. Manau, kad ši galimybė ženkliai padidėjo.

– Kas yra AML technologija?

– AML technologija yra įdiegta moderniuose išmaniuosiuose įrenginiuose, veikiančiuose su „Android“ arba „iOS“ operacinėmis sistemomis. Ji, naudodamasi palydoviniu ryšiu, leidžia pagalbos centrui tiksliai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą pagal GPS koordinates.

– Ar buvo realių atvejų, kai ši technologija padėjo išgelbėti gyvybę?

– Taip, tokių atvejų pasitaiko. Dabar, kai rudens grybavimo sezonas įsibėgėjęs, dažnai sulaukiame skambučių iš žmonių, pasiklydusių miškuose grybaujant ar uogaujant. Pamenu atvejį, kai moteris iš Vilniaus rajono paskambino, pasiklydusi su vyresnio amžiaus teta. Jų telefonas tiksliai parodė buvimo vietą – apie 400–500 metrų nuo miško krašto, nors joms pačioms tai atrodė kur kas toliau. Mes padėjome joms orientuotis pagal senus geografinius ženklus, tokius kaip apsamanojusią medžių pusę, kuri būna šiaurėje. Kiekvieno skambučio metu AML signalas atsinaujindavo ir rodė, kad jos juda teisinga kryptimi, kol galiausiai pavyko jas nukreipti į saugią vietą, prie jų automobilio.

Esant nelaimei, svarbu turėti telefoną, kalbėti aiškiai ir būti pasiekiamiems telefonu, jei pagalbos tarnybos bandytų atskambinti pasitikslinti detales.

– Kokių rekomendacijų turėtumėte žmonėms, keliaujantiems į miškus?

– Visų pirma, turėkite veikiantį, įkrautą telefoną, su aktyvia sąskaita, kad prireikus galėtumėte naudotis ir internetu. Ilgesnėms kelionėms rekomenduoju pasiimti išorinę bateriją, kad galėtumėte papildomai įkrauti telefoną. Esant nelaimei, svarbu turėti telefoną, kalbėti aiškiai ir būti pasiekiamiems telefonu, jei pagalbos tarnybos bandytų atskambinti pasitikslinti detales. Kalbant apie pagalbos iškvietimą, žmonės gali ne tik skambinti, bet ir siųsti SMS numeriu 112, jei negali kalbėti, pvz., jei žmogus yra užpultas ar slepiasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nauji išmanieji telefonai dabar turi ir tokias funkcijas, kurios, jei telefonas stipriai supurtomas, automatiškai skambina į Bendrąjį pagalbos centrą. Netgi Vilniuje buvo toks atvejis, kai pavyko išgelbėti žmones.

– Taip, apie tą konkretų atvejį nepasakysiu, tačiau man pačiam ne kartą yra tekę susidurti, ypač užmiestyje, kur nors keliuose, kai mes tiesiog pakeliame telefono ragelį kaip BPC operatoriai, ir girdime automatinį balsą, kuris diktuoja koordinates bei informuoja, kad šio telefono savininkas pateko į rimtą automobilio avariją. Pagal tas koordinates išsiunčiama pagalba ir ne vieną kartą pagalbos tarnybos yra atvykusios į eismo įvykio vietą, kur automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Tokie atvejai pasitaikė ne vieną kartą.

– Dabar naujuose automobiliuose yra integruota „eCall“ sistema. Kas tai per sistema ir ar ji naudinga?

– „eCall“ sistema yra naudinga. Ji suveikia arba turėtų suveikti automobiliui susidūrus su kliūtimi ar įvykus didesniam smūgiui. Tačiau iš praktikos žinome, kad dauguma „eCall“ skambučių, ateinančių į Bendrąjį pagalbos centrą, dažniausiai būna dėl to, kad žmonės netyčia automobilyje paspaudžia mygtuką, kuris aktyvuoja „eCall“ funkciją arba vaikai žaisdami netyčia paskambina. Tokiais atvejais rekomenduojame žmonėms, kad jeigu taip nutiko, nieko baisaus – tiesiog praneškite Bendrojo pagalbos centro operatoriui, kad mygtukas buvo paspaustas netyčia, nes nereaguojant, operatoriams tenka siųsti visas tris pagalbos tarnybas: priešgaisrinę, policiją ir greitąją pagalbą. Dar viena svarbi informacija – Bendrasis pagalbos centras jau keletą metų turi programėlę, skirtą žmonėms, turintiems klausos negalią. Su šia programėle galima susisiekti su pagalbos centru tekstu arba vaizdo skambučiu per gestų kalbos vertėją, taip pat perduoti pagalbos prašymą. Norime padrąsinti, kad net ir žmonės, turintys klausos negalią, gali gauti reikiamą pagalbą.