Atskrido nuo Šilutės

Aparato variklio skleidžiamas garsas buvo toks stiprus, kad įvykį užfiksavusi Klaipėdos rajono gyventoja Diana Stankaitienė tikino pamaniusi, jog artėja parasparnis.

„Vedžiojau šunį. Pirmiausia išgirdau garsą, pamaniau, kad parasparnis atskrenda. Po to pamačiau, kad tai vis dėlto dronas. Jis atskrido nuo pietinės pusės, nuo Šilutės“, – apie antradienio vakaro įspūdžius pasakojo moteris.

Aparatas sklendė aukštai, tačiau jo garsas tikrai buvo kitoks, nepanašus į pramogai naudojamų elektrinių dronų skleidžiamą garsą.

Stop kadras.

D. Stankaitienė pasidalijo filmuota medžiaga socialiniame tinkle.

Atsakingi asmenys turi atsakyti – karinis jis ar nekarinis.

„Nerimą kelia, nes nieko nežinome, kas tai galėjo būti. Tai – tikrai ne parasparnis. Aš esu paprasta pilietė, bet manau, kad mes turime stebėti aplinką ir galbūt paskelbti informaciją apie neaiškius objektus. Aš pati kariuomenei vaizdo įrašo nesiunčiau, bet žinau, kad išsiuntė kiti žmonės. Atsakingi asmenys turi atsakyti – karinis jis ar ne karinis“, – tvirtino D. Stankaitienė.

Diana Stankaitienė. Vytauto Petriko nuotr.

Moters vyras socialiniame tinkle pastebėjo, kad, jo nuomone, tai galbūt ne Rusijos kariškių naudojamas iranietiškas dronas.

„Iš pradžių maniau, kad parasparnis, bet jo forma ne tokia. Panašus į „Bairaktarą“, tik sparnai atgal lenkti. Tikrai ne „šachedas“, – pastebėjo vyras.

Vis dėlto įsiklausius į D. Stankaitienės vaizdo įraše užfiksuoto objekto variklio skleistą garsą, nesunku įsitikinti, jog labai panašų ar net identišką skleidžia daugybėje vaizdo liudijimų užfiksuoti Ukrainą atakuojantys koviniai dronai.

Viešai prieinamuose šaltiniuose teigiama, kad tokie skraidantys objektai gali gabenti nuo 15 iki 50 kg sprogmenų, o jų skleidžiamas garsas primena vejapjovės arba mopedo variklio burzgimą.

„Tai ne mūsų bepilotis“

Socialiniame tinkle paskelbtas įrašas sukėlė kariškių susidomėjimą.

Šiuo metu Klaipėdos regione vyksta bepiločių orlaivių pilotų rengimo kursai, tačiau virš Klaipėdos rajone esančio Margių kaimo, kur užfiksuotas bepilotis, niekas skrydžių nerengė.

Krašto apsaugos ministerijos iš dalies finansuojamo projekto, kurį vykdo viešoji įstaiga „Klaipėdos sargas“, atstovas Rolandas Tupikas atkreipė dėmesį, kad programoje „100 dronų pilotų Lietuvai“ naudojami tik kvadrakopteriai.

Mokymai: dronų pilotai ruošiami specialiai įrengtose klasėse. Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis pats išmėgino dronų valdymo treniruoklius. Pagėgių savivaldybės nuotr.

„Taip, mūsų mokymai startavo Klaipėdos regione, tačiau tai tikrai ne mūsų bepilotis. Mūsų bepiločiai tokio garso neskleidžia. Šis bepilotis – su sparnais. Ir garsas tikrai yra didelis. Kvadrakopteriai dažniausiai yra elektriniai, jų garsas visiškai kitoks“, – paaiškino R. Tupikas.

Šaulių sąjungoje tarnaujantį specialistą sudomino Klaipėdos rajono gyventojos fiksacija.

„Iš tiesų labai keista. Nėra aišku, koks tai orlaivis. Negalime atmesti jokių versijų. Jei tai karinis dronas, kariškiai turės ką atsakyti“, – svarstė specialistas.

Paklaustas, ar Lietuvoje gaminami kariniai dronai galėtų skleisti tokį garsą, bepiločių orlaivių specialistas suabejojo.

„Abejoju, Lietuvoje gaminamų karinių dronų varikliai taip pat daugiausia yra elektriniai. Nors neatmetu, kad gali būti ir benzininių. Bet man tai panašiau į aviamodelį. Gal reikėtų teirautis vietinių aviamodeliuotojų klubų, gal kas nors skraidino savo modelį? Jų sparnai didesni ir garsas panašus galėtų būti“, – kalbėjo specialistas.

Visuomeniniais pagrindais vykstančioje akcijoje „100 dronų pilotų Lietuvai“ Klaipėdos regione užsiregistravo 20 pilotų.

Priminė taisykles

Lietuvos aviamodelių sporto federacijos prezidentas Marius Bliujus, išgirdęs klausimą apie skraidantį aparatą, atskridusį nuo Rusijos pusės, neslėpė nuostabos.

„Oho. Labai įdomu“, – pripažino M. Bliujus.

Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, Lietuvos aviamodelių sporto federacijos prezidentas negalėjo tiksliai įvardinti, koks aparatas užfiksuotas danguje.

„Gali būti įvairių versijų. Tiek dronas, tiek aviamodelis. Tačiau Lietuvoje galioja tam tikros taisyklės, bet kur negalima skraidyti. Aviamodeliuotojas turi būti registruotas, turi turėti licenciją. Jei skrendama aukščiau nei 120 metrų, privalu gauti leidimą“, – taisykles vardijo M. Bliujus.

Specialistas priminė galiojančias taisykles dėl neskraidymo zonų virš tam tikrų objektų.

Skraidyklėmis keliauja rūkalai

Margių kaimas yra tarp Agluonėnų ir Dovilų. Aplink driekiasi karjerai.

Nuo čia iki Rusijos Federacijos sienos – apie 48 km.

Ar Rusijos karinis dronas galėjo įveikti pusšimtį kilometrų visiškai nepastebėtas? Klausimas ne tik retorinis. Ir susijęs ne tik su oro erdve.

Sieną su Rusijos Federacija saugantys pasieniečiai pernai nesulaikė Algirdo Švanio, valtele kirtusio NATO sieną su Rusija ir pabėgusio į Kaliningrado sritį su mažamečiu vaiku.

Prieš gerą dešimtmetį Pagėgių rinktinėje tarnavę pasieniečiai yra pasakoję, kad bepiločiais orlaiviais iš Rusijos gabenama rūkalų kontrabanda buvo tapusi įprastu reiškiniu.

Tačiau tuomet pasieniečiai buvo pripažinę, kad niekas dronų šūviais nenumušinėdavo, susirinkdavo nukritusias skraidykles Nemuno pakrantėje.

Pasieniečiai net įrengė muziejų, kuriame atsidūrė įvairiausių modelių ir dydžių bepiločiai.

Naikintuvai kilo dėl paukščių

Beje, tą patį antradienį apie 9 val. ryto Latvijos karinės oro pajėgos netoli valstybės sienos buvo užfiksavusios neatpažintą skraidantį objektą, kuris priartėjo prie Latvijos ir Baltarusijos sienos ir ją kirto ties Kraslavos savivaldybe.

Tai naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

Vėliau paaiškėjo, kad „skraidantis objektas“, dėl kurio pakelti naikintuvai, buvo paukščių pulkas. Tai naujienų agentūra LETA išsiaiškino Latvijos oro pajėgose.

Latvijos oro erdvėje įtartinų objektų nebuvo aptikta. NATO naikintuvai sugrįžo į savo dislokacijos vietą.

Lietuvos kariuomenė: visuomenei baimintis nereikėtų

Dienraštis „Klaipėda“ užklausą dėl neaiškaus skraidančio objekto siuntė kariuomenės vadovybei.

„Lietuvos kariuomenė neretai sulaukia gyventojų klausimų apie danguje pastebėtus objektus. Visų pirma, atkreipiame dėmesį, kad tokius vaizdo įrašų siužetus nesunku surežisuoti, paprasčiausiai parsisiųsti iš „YouTube“, taip pat panaši vaizdo medžiaga dažnai neturi nei laiko, nei vietos nuorodų, o jei turi – matomas objektas yra dažnai neatpažįstamas, todėl pakomentuoti tokios medžiagos negalime, kadangi tai labiau būtų prielaidų darymas arba spėliojimas“, – sakė Lietuvos kariuomenės atstovai.

Pasak jų, verta prisiminti, kad Lietuvos padangėje nuolat veikia daugybė tiek pilotuojamų, tiek bepiločių skraidančių aparatų. Ypač pastarieji nuolat populiarėja ir yra naudojami įvairiose srityse civilinėse organizacijose bei versluose, atlieka ir sudėtingas duomenų rinkimo užduotis, ir dažnai naudojami tiesiog laisvalaikio reikmėms, tą gali daryti kiekvienas Lietuvos gyventojas.

„Taip pat informuojame, kad Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo informacija nėra vieša, kadangi bet koks patvirtinimas arba paneigimas apie pastebėtus objektus gali atskleisti mūsų oro erdvės stebėjimo pajėgumus. Tačiau galime patvirtinti, kad Lietuvos kariuomenė turi visus reikiamus pajėgumus stebėti Lietuvos oro erdvę bei gerokai aplink, ir šis pajėgumas veikia 24/7 režimu. Taip pat turime tokiu pačiu režimu veikiančią NATO oro policijos misiją bei nuosavus oro gynybos pajėgumus, kurie būtų aktyvuojami pagal kariuomenės nustatytas procedūras, todėl neaptiktų priešiškų orlaivių visuomenei baimintis nereikėtų“ – patikino Lietuvos kariuomenė.

Įtarė, kas skraidė

Tuo tarpu, pajūrio krašto orlaivių entuziastų bendruomenė pati sukruto aiškintis, kas įvarė baimės gyventojams savo skrydžiu virš Klaipėdos rajono.

Vieni oreiviai, peržiūrėję vaizdo įrašą, atpažino danguje skridusį aparatą, kai kas net tikino, kad šio įrenginio skleidžiamo garso nesupainiotų su jokiu kitu įrenginiu.

Du kartus pasaulio ultralengvųjų orlaivių čempiono vardą pelnęs klaipėdietis Maksim Urasov dienraščiui tvirtino, kad įtaria, kas iš kolegų antradienio vakarą skraidė virš Klaipėdos rajono.

„Turėčiau nuraminti visuomenę, skrido skraidyklė su žmogumi. Sprendžiu iš vaizdo įrašo, skraidyklės sparnų ir garso. Antradienį buvo gražus oras, daug kas skraidė. Tačiau baimintis nereikėtų“, – tikino pasaulio čempionas.

M. Urasov pirmąjį titulą pasaulio čempionate iškovojo 2022 m., šių metų rugpjūtį vėl laimėjo čempiono vardą Anglijoje vykusiame čempionate.

„Parasparnis tai – parašiutas su varikliu. O skraidyklės su dviem sparnais, tik be uodegos, taip pat turi dvitakčius ar keturtakčius variklius. Vieną tokią skraidyklę ir užfiksavo gyventojai. Sparnai šioje skraidyklėje suprojektuoti atgal todėl, kad aparatas neturi uodegos. Galiu patvirtinti, kad įraše užfiksuota skraidyklė – ne dronas“, – paaiškino M. Urasov.

Klaipėdietis įsitikinęs, kad radijo bangomis pilotuojamų aviamodelių neįmanoma supainioti su skraidyklėmis.

„Tokių didelių modelių kažin ar Lietuvoje yra. Jie ir skristų žemiau. Tad kariškių nėra ko trukdyti. Įtariu, kas galėjo antradienį skristi. Galime nuraminti visuomenę“, – patikino M. Urasov.