EP balsavimas, kuris nėra įpareigojantis ir neatspindi ES šalių pozicijos, surengtas centro dešiniųjų įstatymų leidėjams susivienijus su nauja kraštutinės dešinės frakcija. Kairieji šį žingsnį pasmerkė.

Į Ispaniją pabėgęs E. Gonzalezas Urrutia tvirtina esąs tikrasis liepą vykusių prezidento rinkimų nugalėtojas – už jį balsavusi aiški dauguma rinkėjų. N. Maduro savo ruožtu tvirtina iškovojęs trečią šešerių metų kadenciją.

JAV yra pripažinusios E. Gonzalezą Urrutią rinkimų nugalėtoju. Tačiau kol kas Ispanija ir kitos ES šalys apsiribojo atsisakymu pripažinti N. Maduro nugalėtoju ir paragino Venesuelos Vyriausybę paskelbti balsavimo rezultatų suvestines.

„ES turėtų dėti visas pastangas, jog užtikrintų, kad teisėtas ir demokratiškai išrinktas Venesuelos prezidentas E. Gonzalezas Urrutia galėtų pradėti eiti pareigas 2025 m. sausio 10 d.“, – pareiškė Europos Parlamentas. EP deputatai, rezoliuciją priėmę 309 balsais prieš 201, taip pat paragino ES įvesti sankcijas N. Maduro ir jo artimiausiai aplinkai.

75 metų E. Gonzalezas Urrutia padėkojo EP už balsavimą, pavadino jį Venesuelos žmonių suverenios valios pripažinimu. „Mano žinia venesueliečiams yra tokia: tarptautinė bendruomenė ir toliau didina savo paramą“, – sakoma jo žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle X.

Nors pusšimtis valstybių buvo pripažinusios J. Guaido Venesuelos prezidentu, po naujų šios šalies parlamento rinkimų ES nebematė teisinių galimybių tokiam statusui tęstis.

Tačiau rezoliucija sukėlė kairiųjų politikų EP nepasitenkinimą. Frakcija „Patriotai už Europą“, kuriai priklauso kraštutinių dešiniųjų partijos, įskaitant Prancūzijos „Nacionalinį sambūrį“ ir Ispanijos „Vox“, buvo suformuota po birželį vykusių rinkimų į EP.

Kairieji politikai peikė centro dešiniąją Europos liaudies partiją už, jų teigimu, norą atsisakyti pažadų nebendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais. „Šis didelį nerimą keliantis veiksmas rodo, kad konservatoriams trūksta skrupulų ar nenoro jungtis su politinėmis jėgomis, prieštaraujančiomis pagrindinėms demokratinės Europos vertybėms“, – sakė prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas.

Opozicijai atstovaujantis buvęs diplomatas E. Gonzalezas Urrutia užginčijo N. Maduro perrinkimą liepos 28 d. vykusiame balsavime. Rinkimų metu vyko protestai, kuriuos valdžia žiauriai numalšino. Žmogaus teisių organizacijos „Provea“ duomenimis, žuvo 25 žmonės, o daugiau kaip 2 400 buvo suimti.

Kai Venesuelos generalinė prokuratūra išdavė E. Gonzalezui Urrutiai arešto orderį dėl kaltinimų pareigų uzurpavimu, maišto kurstymu, sąmokslu ir sabotažu, jis paliko Venesuelą. Mėnesį vengęs viešumos, politikas atvyko į Ispanijos ambasadą Karakase, o po kelių dienų ispanų kariniu lėktuvu išskrido į šią šalį. Gavęs čia politinį prieglobstį, E. Gonzalezas Urrutia pažadėjo tęsti politinę kovą prieš prezidentą N. Maduro.

Rinkimai Venesueloje sukėlė deja vu efektą. 2018 m. vykusiuose rinkimuose opozicija taip pat skelbė savo pergalę, tačiau jos N. Maduro nepripažino. Tuometis parlamento prezidentas Juanas Guaido 2019 m. pasiskelbė laikinuoju prezidentu, tačiau nesugebėjo įsitvirtinti šalyje – daugiausia dėl to, kad kariuomenė palaikė N. Maduro.

Nors pusšimtis valstybių buvo pripažinusios J. Guaido Venesuelos prezidentu, po naujų šios šalies parlamento rinkimų ES nebematė teisinių galimybių tokiam statusui tęstis.