Pasak prezidento, Lietuva neteko ryškios meno ir kultūros pasaulio asmenybės, savo gyvenimu ir kūryba tapusios lietuviškojo nonkonformizmo simboliu.

G. Nausėdos teigimu, sovietmečiu kūrybos laisvę, originalumą ir tikrumą, o ne pripažinimą ir šlovę pasirinkęs V. Antanavičius apgynė menininko nepriklausomybės principą, o savo mene suderino avangardą bei gilųjį tradiciškumą.

„Valentino Antanavičiaus gyvenimas ir kūryba mums išliks savitumo, meninės jėgos ir vidinės, žmogiškos laisvės etalonu. Įvairiausiuose žanruose V. Antanavičius savo žvilgsniu tyrė žmogaus pasirinkimus ir likimą visa griaunančio melo, paradiškumo, sustabarėjimo akivaizdoje“, – užuojautoje teigia šalies vadovas.

Užuojautą dėl dailininko mirties pareiškė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Netekome išskirtinai talentingo, drąsaus, modernaus, visą savo kūrybinį gyvenimą vengusio bet kokio konformizmo menininko. Valentinas Antanavičius yra tapęs kūrėjo pavyzdžiu ne vienai dailininkų kartai. Žmogiškumą teigianti, tikrumo ieškanti, totalitarizmą, destrukciją ir įvairiausias melo formas apnuoginanti jo kūryba yra nepavaldi laikui“, – užuojautoje teigia S. Kairys.

V. Antanavičius mirė penktadienį eidamas 89-uosius metus.

Apie tai pirmasis pranešė portalas „15min“, tai jam patvirtino menininko artimieji.

V. Antanavičius sukūrė tapybos paveikslų, estampų, scenovaizdžių, yra vienas žymiausių asambliažo kūrėjų Lietuvoje.

Menininko kūryba pasižymėjo alogiškais motyvų deriniais, šiurpoka fantazija, dideliu, kiek ironišku dramatizmu, kai kuriems kūriniams būdingos politinės aliuzijos.

1992-aisiais V. Antanavičius apdovanotas Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija,  2006 metais – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.