Kinija laiko demokratišką salą savo teritorijos dalimi, ir yra pareiškusi, kad vieną dieną susigrąžins jos kontrolę, prireikus – jėga.

Pirmadienį surengtos pratybos yra ketvirtas didelio masto pratybų etapas per pastaruosius dvejus metus.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad Kinijos veiksmai yra nepagrįsti ir kelia eskalacijos pavojų, ir paragino Pekiną elgtis santūriai.

Gegužę inauguruotas Taivano prezidentas Lai Ching-te atviriau nei buvusi šalies lyderė Tsai Ing-wen gina Taivano suverenitetą ir tuo pykdo Pekiną, kuris jį laiko separatistu.

Taivanas pasmerkė naujausias pratybas kaip neracionalias ir provokuojančias, ir pareiškė, kad atsakydamas į jas išsiuntė atitinkamas pajėgas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai netoli Taivano šiaurėje esančios Sindžu karinių oro pajėgų bazės pirmadienį matė, kaip pakilo šeši naikintuvai.

Kinija paskelbė, kad šios pratybos yra „griežtas įspėjimas dėl „Taivano nepriklausomybės“ jėgų separatistinių veiksmų“.

Šiose pratybose, pavadintose „Joint Sword-2024B“, „tikrinami teatro vadavietės pajėgų bendrų operacijų pajėgumai“, sakė Kinijos kariuomenės Rytų teatro vadavietės atstovas kapitonas Li Xi.

Jis sakė, kad jos vyksta „į šiaurę, pietus ir rytus nuo Taivano salos“.

Per pratybas, be kitų dalykų, daug dėmesio skiriama pagrindinių uostų ir teritorijų blokadai, jūrų ir sausumos taikinių puolimui, sakė Li Xi.

Taivano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Kinijai pradėjus karines pratybas, Taivano atokiose salose buvo paskelbta padidinta parengtis.

„Visose atokiose salų gynybos zonose paskelbta padidinta parengtis, o mūsų orlaiviai ir laivai reaguos į priešo situacijas pagal ministerijos paskelbtas kovos veiksmų taisykles“, – sakoma pranešime.

Pekino valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kinija pirmadienį dislokavo aplink Taivaną naikintuvų ir karo laivų.

„Naikintuvai, bombonešiai ir kiti pažangūs karo lėktuvai (...) praskrido virš (Taivano) sąsiaurio“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Pranešime priduriama, kad „vienu metu pratybas vykdė keli Rytų teatro vadavietės karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai ir fregatos“.

Kinijos pakrančių apsaugos „patikrinimai“

Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba taip pat buvo išsiųsta atlikti „patikrinimų“ aplink Taivaną.

Tarnybos paskelbtoje schemoje matyti, kad Taivaną supa keturios flotilės, judančios aplink salą prieš laikrodžio rodyklę.

Rytinės Fudziano provincijos, kuri yra Kinijos žemyninėje dalyje arčiausiai Taivano, pakrančių apsaugos tarnyba taip pat sakė, kad vykdo „visapusišką teisėsaugos patruliavimą“ vandenyse netoli Taivano kontroliuojamų Madzu salų.

Taivanas teigė, kad aplink salą patruliavo keturios Kinijos pakrančių apsaugos laivų grupės, tačiau jie nebuvo įplaukę į draudžiamus ar ribojamus vandenis.

Taivano pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė vienoje iš atokių salelių po galimo įsibrovimo sulaikiusi Kinijos pilietį.

Kinija pastaraisiais metais padidino karinį spaudimą Taivanui, nuolat pasiųsdama prie salos karinių lėktuvų ir laivų. Kinijos laivai beveik nuolat budi šalia Taivano vandenų.

„Priešų grėsmės akivaizdoje visi šalies karininkai ir kariai yra visiškai pasirengę“, – pirmadienį pareiškė Taivano gynybos ministerija.

„Esame pasiryžę ir įsitikinę, kad užtikrinsime šalies gynybos saugumą“, – pridūrė ministerija.

Lai Ching-te dėl šių pratybų sušaukė aukšto lygio saugumo posėdį, sakė Nacionalinės saugumo tarybos generalinis sekretorius Josephas Wu, kuris šias pratybas pavadino „nesuderinamomis su tarptautine teise“.

Lai Ching-te ketvirtadienį Nacionalinės dienos proga pažadėjo priešintis Taivano aneksijai ir tvirtino, kad Pekinas ir Taibėjus „nėra priklausomi vienas nuo kito“.

Lai Ching-te vadovaujama Demokratinės pažangos partija (DPP) jau seniai gina Taivano, kuris turi savo vyriausybę, kariuomenę ir valiutą, suverenitetą ir demokratiją.

Po prezidento pasakytos kalbos Kinija perspėjo, kad Lai Ching-te „provokacijos“ sukels katastrofą Taivano žmonėms.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad jo pratybos yra „teisėta ir būtina operacija valstybės suverenitetui ir nacionalinei vienybei apsaugoti“.

Pekino valstybinis transliuotojas CCTV paskelbė įspėjamąjį vaizdo įrašą: „Kuo didesnės provokacijos, tuo griežtesnė kontrolė“.

Taivano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad per 26 valandas iki 8 val. ryto vietos (3 val. Lietuvos) laiku aplink salą buvo pastebėti 25 Kinijos orlaiviai ir septyni karinio jūrų laivyno laivai.

Padėtis gali keistis

Kinijos karo akademijos mokslininkas pulkininkas leitenantas Fu Zhengnanas valstybinė žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše teigia, kad pratybos gali „bet kuriuo metu pereiti nuo mokymo prie kovos“.

„Jei Taivano separatistai vieną kartą išprovokuos, PLA operacija aplink salą žengs pirmąjį žingsnį“, – sakė Fu Zhengnanas, turėdamas omenyje Kinijos Liaudies išlaisvinimo armiją.

Per rytinio piko valandą Taibėjuje žmonės neatrodė sunerimę dėl naujausių pratybų.

„Per daug nepanikuosiu, nes jie gana dažnai rengia pratybas“, – naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų inžinierius Benjaminas Hsiao.

„Per pastaruosius metus tai jau ne pirmas kartas, todėl jaučiuosi šiek tiek atbukęs“, – teigė jis.

Ginčas tarp Pekino ir Taibėjaus kilo dar Kinijos pilietinio karo laikais, kai Mao Zedongo komunistų pajėgos nugalėjo Chiang Kai-sheko nacionalistus. Šie 1949 metais pabėgo į Taivaną.

Pekinas siekia išstumti Taibėjų iš pasaulinės arenos, neleisdamas jam dalyvauti pasauliniuose forumuose ir savo pusėn viliodamas jo diplomatinius sąjungininkus.