Ministrų kabinetas pritarė tokiam Finansų ministerijos pasiūlymui, parengtam Krašto apsaugos ministerijai (KAM) paprašius papildomų lėšų tiltui.

Pasak KAM, tiltas yra svarbus nacionaliniam saugumui, nes juo galimos krizės metu būtų tiekiamos gyvybiškai svarbios paslaugos, skirstomi transporto srautai.

Finansų ministerijos teigimu, lėšos tiltui bus skirtos dar šiemet.

„Finansavimas karinio mobilumo projektui skiriamas atsižvelgiant į šio tilto svarbą nacionalinio saugumo interesams bei kasdieniams kauniečių poreikiams. Tai leis užtikrinti priimančiosios šalies įsipareigojimų vykdymą ir užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą bei judėjimo srautų paskirstymą“, – ministerijos pranešime teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kauno savivaldybei padėti finansuoti tilto statybas prašė ir Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas yra sakęs, kad Santakos tiltas sumažintų Kauno transporto problemas, nukreiptų jo srautus iš centrinės miesto dalies.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau teigė, jog prisidėjus Vyriausybei tiltas būtų pastatytas greičiau. Pasak jo, statinys reikalingas laisvam žmonių judėjimui, spūsčių mažinimui, taip pat šalia statomo gyvenamųjų namų kvartalo naujakurių susisiekimui.

417 metrų ilgio ir 23,2 m pločio transporto jungtis per Nemuną sujungs Brastos ir Užnemunės gatves, jame bus keturios eismo juostos, pėstiesiems ir dviračiams skirtos zonos.

Bendrovė „Autokausta“ tilto statybas pradėjo šių metų kovą, o jų pabaiga pagal sutartį numatyta 2027-ųjų kovą.

Tiltas suprojektuotas su amfiteatru, orientuotu į Kauno senamiestį, integruojant krantines ir taip sujungiant pėsčiųjų ir dviračių takus.