Taip jis kalbėjo trečiadienio vakarą Europos Parlamente (EP) vykstant kandidato klausymams.

„Per pastaruosius dešimtmečius šalys narės į gynybą investavo daugiau nei trilijonu eurų per mažai, – savo įžanginėje kalboje sakė kandidatas į Europos Komisijos narius. – Dėl tokio nuolatinio nepakankamo investavimo atsirado esminių mūsų pajėgumų ir pasirengimo spragų.“

Anot jo, augant Rusijos grėsmei, o Jungtinėms Valstijoms vis daugiau dėmesio skiriant Kinijai, Europa turi būti pajėgi pati pasirūpinti savo saugumu.

„Mūsų priešininkai ir strateginiai varžovai sparčiai mus lenkia. Per pastaruosius du dešimtmečius tokių šalių kaip Rusija ir Kinija gynybos biudžetai padidėjo daug labiau nei 27 ES valstybių narių“, – kalbėjo gynybos ir kosmoso komisaro portfelio siekiantis A. Kubilius.

„Panašu, kad 2025 metais Rusija, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, karinėms reikmėms išleis daugiau nei visos ES 27 valstybės narės gynybai“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat teigė, kad Europos gynybos technikos rinka tebėra labai fragmentuota.

„Norėdamas išspręsti šiuos iššūkius, tikiuosi jūsų paramos, kad būtų sukurta tikra Europos gynybos sąjunga“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jei bus patvirtintas, kandidatas žadėjo per pirmąsias 100 kadencijos dienų pateikti planą dėl Europos gynybos ateities.

ES kosmoso įstatymas

Lietuvos deleguotas kandidatas teigė matantis būtinybę sistemiškai pertvarkyti Europos gynybą, ją grindžiant glaudžiu valstybių narių ir NATO bendradarbiavimu.

„NATO ir ES gynybos klausimais nekonkuruoja, – sakė jis. – ES turi pasinaudoti savo unikaliomis biudžetinėmis ir teisėkūros galiomis, kad padėtų plėtoti pajėgumus ir išteklius, reikalingus NATO karinio atgrasymo ir gynybos planams įgyvendinti.“

Jei bus patvirtintas komisaru, A. Kubilius žadėjo didinti ES gynybos įrangos gamybą ir paklausą, skatinant Bendrijos, valstybių narių ir NATO keitimąsi informacija apie gynybos išteklius ir pajėgumų poreikius, tokiu būdu potencialiai sukuriant bendrą ES gynybos pramonės produkcijos planą.

Jis taip pat kalbėjo apie papildomo finansavimo poreikį, ilgalaikį jo planavimą, inovacijas, mokslinius tyrimus, karinį mobilumą, paramą Ukrainai.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) yra sakiusi, kad bendrai per ateinantį dešimtmetį į gynybą reikės investuoti 500 mlrd. eurų.

Komentuodamas Europos Sąjungos kosmoso politiką, A. Kubilius pabrėžė, jog dėl nepakankamo finansavimo „mūsų kosmoso pramonės konkurencingumui gresia pavojus“.

„Mūsų fragmentiška reguliavimo aplinka dar labiau apsunkina padėtį, – kalbėjo politikas. – Kosmosas vis dar nepakankamai naudojamas gynybos srityje, nors jo vaidmuo šiuolaikinėse karinėse operacijose yra itin svarbus.“

Jis žadėjo pateikti ES kosmoso įstatymą, kuriuo būtų siekiama sukurti „bendrąją kosmoso rinką ir numatyti bendrą kosmoso saugumo, saugos ir tvarumo sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų ir visoje ES taikomą požiūrį, pateikimas“.