Sakydama kalbą Frankfurte, kur yra įsikūrusi euro zonos centrinio banko būstinė, Ch. Lagarde įspėjo, kad „geopolitinė aplinka tapo mažiau palanki, o grėsmės laisvajai prekybai auga iš visų pasaulio kampų“.

„Aiškiau išryškėjo prastėjanti Europos inovacinė padėtis. Technologinis atotrūkis tarp Jungtinių Valstijų ir Europos dabar yra akivaizdus“, – pridūrė ji.

Pasak jos, dėl šių veiksnių „padidėjo būtinybė skubiai integruoti mūsų kapitalo rinkas“.

Artėjantis Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia nerimą visoje Europoje, visų pirma dėl išrinktojo prezidento grasinimo padidinti muitus visam importui į Jungtines Valstijas.

Jis yra išskyręs Europos Sąjungą (ES) ir jos didelį prekybos su Jungtinėmis Valstijomis perteklių, kurį jis ypač kritikuoja.

Savo pastabose Ch. Lagarde turėjo omenyje vadinamąją kapitalo rinkų sąjungą – projektą, už kurį ilgą laiką pasisakė ECB ir kuriuo siekiama padėti bendros valiutos zonai geriau konkuruoti su tokiomis didelėmis ekonomikomis kaip JAV.

Tačiau ji įspėjo, kad šiam projektui gresia „tūkstančio pjūvių mirtis“.

Pasak jos, problemų kilo dėl „laisvo kapitalo rinkų sąjungos apibrėžimo“ ir „fragmentiško teisėkūros metodo“.

Ch. Lagarde, be kita ko, pasiūlė įvesti standartizuotus taupymo produktus, kurie būtų siūlomi visoje ES siekiant skatinti europiečius daugiau investuoti, taip pat ir užsienyje.

Pasak jos, didžioji dalis europiečių santaupų dėl susiskaidžiusių rinkų lieka santaupų turėtojų gimtojoje šalyje, o instituciniai investuotojai pirmenybę teikia JAV, o ne ES rinkoms.