„Rekomenduočiau tęsti įgyvendinimą tų procesų, dėl kurių reikėjo ilgai diskutuoti, dėl kurių buvo susitarta ir kurie buvo įtvirtinti praeitos Vyriausybės. Būtų protinga tęsti šiuos dalykus, šiuo metu neturiu pagrindo manyti, kad bus kitaip, man svarbu tiesiogiai pasikalbėti su premjeru ir paaiškinti, kad Lietuvos reputacijai yra labai svarbu, kad šiuos įsipareigojimus naujoji Vyriausybė tęstų“, – po pirmadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu Sauliumi Skverneliu žurnalistams kalbėjo fondo pirmininkas.

Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę Lietuvoje prisiekus socialdemokrato Gintauto Palucko Ministrų kabinetui. Joje – ir trys „aušriečių“ deleguoti ministrai.

Geros valios fondo pirmininkas su premjeru žada susitikti antradienį.

„Iššūkis visuomenei, šiai valdžiai ir šiam Seimui“

A. Bakeris taip pat yra Amerikos žydų komiteto Tarptautinių žydų reikalų direktorius.

Jis buvo vienas kritikavusiųjų socialdemokratų sprendimą įtraukti į valdančiąją koaliciją „Nemuno aušrą“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.

„Kaip žmogus, kuris su Lietuva susijęs nuo 1991 metų, aš mačiau ilgą, bet teigiamą raidą šiais klausimais, todėl mintis, kad šiais metais atsirado žmogus, turintis tokias pažiūras ir galintis sulaukti politinės paramos, man buvo šokas. Tai yra iššūkis visuomenei, šiai valdžiai ir šiam Seimui. Noriu palaikyti tuos, kurie ketina tam priešintis“, – sakė jis.

Jo teigimu, susitikime su S. Skverneliu, be kita ko, aptartas naujosios Vyriausybės darbas, dvišaliai Lietuvos ir Izraelio santykiai, kova su antisemitizmu.

Galimybę kompensuoti už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį Lietuvos žydų turtą Seimas atvėrė pernai. Įstatymas numato, kad Lietuvos Vyriausybė 2024–2030 metais Geros valios fondui turi pervesti iš viso 37 mln. eurų. Šiemetinė įmoka siekia 5 mln. 285 tūkst. eurų.

Numatyta, kad kompensacijos turi būti skiriamos asmenims, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.

Likusi dalis pinigų teks žydų bendruomenės religinėms, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo ir kitoms bendruomenės reikmėms.

Pernai Lietuva baigė mokėti 37 mln. eurų už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Pats Seimo pirmininkas vėliau žurnalistams teigė, jog antisemitizmo klausimas susitikime buvo iškeltas, o A. Bakeris patikintas, jog „problemos visos išspręstos“.

„Koalicija dirba. Darbai rodo, ar tie nuogąstavimai yra pagrįsti, ar ne. Nuogąstauti jokio pagrindo nėra“, – kalbėjo jis.

Susitikti neketina

Nepaisant parlamento pirmininko patikinimų, A. Bakeris su „aušriečių“ lyderiu susitikti sako neketinantis ir nematantis tame naudos.

Seimas gruodžio 3 dieną panaikino „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno teisinę neliečiamybę, kad teismas toliau galėtų nagrinėti jo baudžiamąją bylą dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.

Dėl to paties Konstitucinis Teismas R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, tačiau apkaltos proceso jis išvengė atsisakydamas parlamentaro mandato. Spalį jis vėl išrinktas į parlamentą.

Be to, lapkritį prokuratūra pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį R. Žemaitaičiu – dėl galimo neapykantos kurstymo, kviečiant žmones uždegti žvakutes prie konservatoriaus Vytauto Landsbergio namų ir dėl galimo premjerės Ingridos Šimonytės šmeižimo.

Pats R. Žemaitaitis pirmadienį nurodė besitikintis dar rudens sesijoje tapti parlamento pirmininko pavaduotoju. Jis taip pat tikino, kad spręs dėl buvimo valdančiojoje koalicijoje, jeigu jis nebus paskirtas į šias pareigas.

„Labai tikiuosi, kad netaps. Manau, kad pats Seimo pirmininkas pasisako už tam tikrus principus, kurie, jei taip atsitiktų (R. Žemaitatis taptų vicepirmininku – BNS), jam sukeltų daugiausiai sunkumų“, – sakė A. Bakeris.