Senojoje Nemuno prieplaukoje įsikūrė Hanza miestelis. Kilnieji riteriai ir žavios damos čia apsistos iki rytojaus vakaro.

Laikrodžiui skelbiant vidudienį, į  „Hanza Kaunas 2010” šventę skubantiems miestiečiams atsivėrė plačiausi vartai. Pirkliams, svečiams ir vokiečiams – kiek mažesni. Vidun norintiems pakliūti sostinės gyventojams  buvo paruošta siaura anga. „Vilniečių skaičių ribojame“, - nusikvatojo vartus saugantys persirengėliai.

Įveikus kontrolės punktą  atsivėrė linksmybių oazė. Prilipę prie medinių gardų, mažieji pirštus tiesė į avis, ožkas, žąsis ir lenktynėms besikaupiančias kiaules. Moterys pavydžiais žvilgsniais lydėjo pro šalį tipenančias viduramžių drabužiais pasipuošusias merginas. Vyrai įsistebeilijo kaip kalamos aliuminio, žalvario ir vario monetos, kiti seilę varvino žiūrėdami į verdamą alaus sriubą.

„Gyvą alų reikia pakaitinti iki penkiasdešimties laipsnių temperatūros, kad nežūtų gerosios savybės. Kartu su medumi ir devyniomis žolėmis, - viralo receptą atskleidė svečias iš Dusetų Ramūnas Čižas. – Ąžuolo žievė, čiobreliai, ajero šaknis, kadugio uoga ir dar keli prieskoniai. Svarbiausia viską sumaišyti tinkamu santykiu ir neperkaitinti.“ Senovėje iš laukų grįžę vyrai, pasak amatininko, srėbdavo ne barščius ar raugintų kopūstų, o būtent alaus sriubą. „Ne akimis, o gomuriu reikia pajusti skonį“, - negailėti kelių litų už stiklinę sriubos smalsuolius ragino ketvirtos kartos Čižas.

Senųjų amatų atstovai susirinkusiesiems rodė kaip rišamos knygos, pjaustomas popierius, siuvami odiniai batai, žiedžiami puodai. Visi norintys galėjo pakilnoti  kelias dešimtis kilogramų sveriančius riterių šarvus, išmokti viduramžių šokių žingsnelių ir senųjų žaidimų. Kokia šventė be pirklių? Miestiečiams jie bruko medinius lankus, ragų papuošalus, kaleidoskopus, gydančias varines apyrankes ir kitus mielus niekučius.

Netrūko čia ir prekeivių siūlančių kinietišką produkciją. Deja, pastariesiems visai nesisekė. Aplenkę juos, šventės svečiai pinigines traukė prie naminiais sūriais, žvėrienos kepsniais, gintaro arbata, bičių duonele ar karštu šokoladu nukrautų prekystalių.

Vakarop,  kauniečiai ir miesto svečiai tapo Linčo teismo liudininkais. „Ar norite kraujo? Pakarti, o gal kirsti galvą“, - dirstelėjęs į nedorėlį, minios nuomonės teiravosi šventės režisierius Andrius Žiurauskas. Nusprendęs pasigailėti, nusikaltėlio padus, nugarą, pilvą, veidą jis ištepė degutu ir aplipino plunksnomis.

Netrukus po to, Hanza miestelyje kardus ir skydus surėmė riteriai iš Lietuvos ir Baltarusijos. „Pirmyn, nepasiduok“, - sustojusios ratu šaukė palaikymo komandos. Pirmą šventės dieną užbaigė viduramžių šokių programa „Septynios Dekamerono naktys“ ir įspūdingas ugnies šou.