Ir stambusis, ir smulkesnis verslas vis smalsiau žvalgosi į naują verslo nišą - nepriklausomą šilumos gamybą, kuriai kelią kloja Vyriausybė ir energetikos kainų kontrolieriai.

Geriausias sąlygas turės tie, kurie suskubs investuoti konkurencijai šilumos gamybos sektoriuje dar neįsibėgėjus.

Šiuo metu didžiąją dalį centralizuotos šilumos vis dar gamina miestų šilumos tiekimo įmonės brangias dujas kūrenančiose jėgainėse, o vadinamųjų nepriklausomų šilumos gamintojų yra vos 19.

Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) jau šį pavasarį žada patvirtinti jiems palankią šilumos supirkimo tvarką ir pakoreguoti šilumos kainų nustatymo metodiką, tad nepriklausomų tiekėjų skaičius turėtų gerokai ūgtelti, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

„Sudaromos ypač palankios sąlygos investuotojams įrengti nedidelės galios šilumos gamybos iš biokuro katilines ir tiekti šilumą į miestų sistemas, kuriose pagrindinis naudojamas kuras yra gamtinės dujos. Tai sukėlė tikrą investuotojų ažiotažą“, - sako Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Anot jo, vien Kauno savivaldybė yra gavusi prašymų išduoti technines sąlygas ir prijungti prie centralizuoto šilumos tinklų naujas nepriklausomų gamintojų katilines, kurių bendra galia siektų apie 230 megavatų, kai miesto šilumos poreikis žiemą dažniausia siekia 200-300 megavatų. Jonavoje planuojamas šilumos gamybos pajėgumas jau viršija maksimalų miesto poreikį.

Pastatyti 20 megavatų galios biokuro katilus Vilniuje ir Kaune norėtų „Senukų“ įmonių grupė, planų investuoti turi „E energija“ grupės įmonės, bendrovė ENG ir dar nemažas būrys kitų. Į nepriklausomą šilumos tiekimo rinką veržiasi ir biokuro jėgainių statybas drauge su partneriais planuojanti valstybinė elektros gamintoja „Lietuvos energija“.Nepriklausomais gamintojais tapo ir pramonės įmonės - „Grigiškės“, Vilniaus paukštynas, Matuizų plytinė ir kitos.