Jungtinių Tautų (JT) žmogus teisių komisarė Navi Pillay (Navi Pilaj) trečiadienį paskelbė „rimto pavojaus signalą“ dėl Bangladešo teismo skirto mirties nuosprendžio 152 kariams, nuteistiems už dešimčių karininkų nužudymą per maištą 2009 metais.

Per maištą įvykdytus nusikaltimus komisarė pavadino „baisiais“ ir „smerktinais“, tačiau nepateisino masinių nuosprendžių jo dalyviams.

Per dvi dienas trukusį maištą Dakoje buvo nužudyti 74 žmonės, iš jų 57 aukšto rango kariuomenės pareigūnai. Kai kurie jų buvo mirtinai užkapoti, kankinti, sudeginti gyvi, o paskui sumesti į kanalizaciją ar negilius kapus.

N.Pillay pareiškime sakoma, kad „teisingumo negalima pasiekti“ vykdant „teismo procesus, kurie neatitinka pagrindinių procesinių reikalavimų“.

Anksčiau trečiadienį Bangladešas pateisino šiuos mirties nuosprendžius, tvirtindamas, kad nuteistieji turi teisę į apeliaciją ir paneigdamas, kad nuteistųjų prisipažinimai buvo išgauti kankinimų keliu.

„Nuteistieji turi mažiausiai dvi galimybes pateikti apeliaciją“, – sakė teisės ministras Shafique'as Ahmedas (Šafikas Ahmedas) kitą dieną po Dakos teismo paskelbtų nuosprendžių 823 sukilime dalyvavusiems kariams.

„Mirties bausmės nebus vykdomos, jeigu jų nepatvirtins aukštesnės instancijos teismai“, – pridūrė ministras.

Tačiau N.Pillay paragino pradėti nepriklausomą tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, ypač suimtųjų kankinimo ir žudymo po sukilimo.

„Tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti viešai ir kaltieji turi atsakyti“, – sakė ji.

Pasak komisarės, kiekvienam įtariamajam pateikti kaltinimai ir dėl jų priimti nuosprendžiai „privalo būti peržiūrėti individualiai, ir bet kokie kankinimų keliu gauti parodymai negali būti panaudoti teisme“.
JT pasisako prieš mirties bausmę bet kokiomis aplinkybėmis, net jeigu ji yra skiriama už karo nusikaltimus ir genocidą.

Dakos specialusis teismas antradienį dar skyrė laisvės atėmimo bausmes daugiau nei 400 nuteistųjų. Šis teismo procesas buvo didžiausias šalyje per visą jos nepriklausomybės laikotarpį nuo 1971-ųjų.

Mirties bausmė buvo skirta asmenims, kurie buvo pripažinti kaltais dėl ginklų grobimo ir žudynių karinėje bazėje 2009 metų vasarį, taip iš dalies prasiveržė jų nepasitenkinimas, kad jų reikalavimai didesnio atlyginimo ir geresnių tarnybos sąlygų buvo ignoruojami.
Kol teismas skaitė teisiamųjų prisipažinimus, žmogaus teisių gynėjai tvirtino, kad kariuomenė ir elitinės saugumo pajėgos kankino įtariamus maištininkus.

Pasak Meenakshi Ganguly (Minakši Ganguli) iš Niujorke įsikūrusios organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW), po sukilimo įkalinimo įstaigose mirė 47 kariai.

Ji sakė, jog HRW aktyvistai apklausė kitus įtariamuosius, kurie po kariuomenės arba Greitojo reagavimo bataliono (RAB) pajėgų tardymo visiems laikams tapo neįgalūs arba kenčia nuo psichologinių problemų.

„Daugelis kaltinamųjų nežinojo, kuo yra kaltinami ir neturėjo jiems atstovaujančių teisininkų“, – sakė M.Ganguly.

„Jie sakė, kad juos apklausę RAB ir kariuomenės pareigūnai juos kankino, norėdami juos nubausti anksčiau, nei teismas pripažino kaltais“, – kalbėjo HRW atstovė.

Teisės ministras Sh.Ahmedas į šiuos kaltinimus atsakė klausimu : „Ir kodėl reikėjo kankinti?“

Vyriausiasis prokuroras Mosharrafas Hossainas (Mošarafas Hosainas) taip pat atmetė, jo žodžiais, „pagrindo neturinčius“ įtarimus ir patikino, kad teismo tvarka buvo pavyzdinė.
„Buvo 654 liudytojai, – tai yra precedento neturinti atvejis pasaulyje“, – sakė M.Hossainas.

„Kaltinamųjų advokatai turėjo daug laiko apklausti liudytojus. Kiekvienas teisiamasis turėjo advokatą“, – pridūrė prokuroras.

Teismas taip pat išteisino 271 teisiamąjį dėl dalyvavimo maište.

Mirtininkų eilėje atsidūrusių karių advokatai žadėjo apskųsti teismo sprendimą.