Ateityje Seimo nariai nebegalės būti skiriami į premjero ar ministro postą. Tokiai Konstitucijos pataisai ketina pritarti Vyriausybė, po to ji turėtų būti priimta Seime. Tačiau pataisa bus pradėta taikyti tik nuo kitos parlamento kadencijos ir būsimos Vyriausybės darbo pradžios.

Dabartinėje Algirdo Brazausko vadovaujamoje Vyriausybėje net penki ministrai yra ir Seimo nariai. Tai kultūros ministrė Roma Žakaitienė, žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Juozas Olekas, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius bei Susisiekimo ministerijai vadovaujantis Zigmantas Balčytis.

Premjeras ne kartą teigė esąs patenkintas savo vadovaujamos Vyriausybės sudėtimi ir nelinkęs keisti nė vieno ministro. Todėl Konstitucijos pataisa dėl draudimo Seimo nariams būti premjerais ar ministrais turėtų būti priimta ir įsigalioti ne anksčiau kaip po metų, kai keisis pati parlamento ir Vyriausybės sudėtis.

Nepaisant to, jau rytdienos Vyriausybės posėdyje ketinama pritarti siūlymui priimti tokią Konstitucijos pataisą. Seimo narių grupės paremta pataisa buvo įregistruota praėjusią žiemą, tačiau parlamento valdyba, prieš teikdama ją svarstymui Seime, nusprendė paklausti ir Vyriausybės nuomonės.

“Kauno dienos” žiniomis, prieš priimant sprendimą pritarti tokiai Konstitucijos pataisai, Vyriausybėje ilgai ir gana aštriai diskutuota. Iš pradžių ketinta nepritarti šiai pataisai. Tą pripažino vidaus reikalų viceministras Evaldas Gustas. Tačiau vėliau, po diskusijų, nuspręsta pritarti siūlymui drausti Seimo nariams būti premjerais ar ministrais, tačiau nukelti šios Konstitucijos pataisos įsigaliojimą iki kitų metų rudens.

Seime jau kurį laiką diskutuojama apie pataisą, kuria atsisakoma Konstitucijos nuostatos, leidžiančios Seimo narį skirti Ministru Pirmininku ar ministru.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Aloyzas Sakalas tvirtina, kad nėra normalu, kai Seimui atskaitingoje Vyriausybėje yra ir parlamentaro mandatą turinčių asmenų. “Tokia pataisa leis geriau įgyvendinti valdžių atskyrimo principą. Juk didesnė dalis įstatyminių siūlymų į Seimą ateina iš Vyriausybės, be to, pagal Konstituciją ministrų kabinetas atskaitingas parlamentui, tad išeina taip, kad dabar Seimo nario mandatą ir ministro postą turintys pareigūnai lyg ir atskaitingi patys sau”, - svarstė A.Sakalas.

Jis pritarė minčiai, kad tokios Konstitucijos pataisos įsigaliojimas būtų atidėtas iki kitos Seimo kadencijos pradžios, “kad nesugriūtų dabartinė Vyriausybė”.

Krikščionis demokratas Petras Gražulis mano, kad Konstitucijos pataisą reikėtų priimti ilgai nedelsus ir taikyti ją jau dabartinei Vyriausybei. “Seimo nario skyrimas Ministru Pirmininku ar ministru sukuria situaciją, kai įstatymų leidėjai tuo pačiu metu atlieka ir vykdomosios valdžios funkcijas. Seimo darbo patirtis rodo, kad tokia situacija sumažina parlamento įtaką Vyriausybei, mažiau veiksminga tampa parlamentinė kontrolė”, - įsitikinęs jis.

P.Gražulis taip pat atkreipė dėmesį, kad Konstitucinio Teismo praėjusių metų gruodžio mėnesį priimtame nutarime, be kita ko, nurodomas draudimas vienu metu būti atstovaujamojoje ir vykdomojoje valdžioje: “O ir pačioje Konstitucijoje yra tam tikras prieštaravimas - vienu straipsniu Seimo nariams leidžiama būti premjerais ar ministrais, o kitame nurodoma, kad Vyriausybės nariams draudžiama užimti kitas renkamas ar skiriamas pareigas, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose ir įmonėse. Taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje ir užmokestį už kūrybinę veiklą”.

Konservatorius Jurgis Razma mano, kad ši Konstitucijos pataisa bent jau dabar nėra reikalinga ar aktuali. “Tai kvepia grynu populizmu”, - sakė jis.

J.Razma tvirtina, kad šiuo klausimu reikėtų gerai padiskutuoti, nes kai kuriose senose demokratinėse šalyse netgi privaloma ministrais skirti tik parlamentarus. “Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje premjeras ar ministras negali būti skiriamas “iš šalies”, tai turi būti tik parlamentaro mandatą turintis asmuo”, - pastebėjo konservatorius.

Kita vertus, jis pripažino, kad per trylika nepriklausomybės metų Lietuvoje atsirado pakankamai politikų, galinčių dirbti Vyriausybėje, nebūtinai būnant parlamento nariais. “Tad tiesiog reikia išsamios, neskubrios diskusijos šiuo klausimu, kad nepadarytume klaidos, skubotai priimdami tokią Konstitucijos pataisą”, - įsitikinęs J.Razma.