Vakar jau antrą kartą įvairiose Europos šalyse minėta Vėjo diena. Įdarbinti vėją siekia vis daugiau valstybių, tarp jų – ir Lietuva, nors čia vėjo jėgainės dygsta ne taip greitai, kaip planuota.

Didėjantis energijos poreikis ir problemos dėl oro taršos skatina šalis investuoti ir pažaboti vėjo jėgą. Alternatyvios energetikos bendrovės „Achema hidrostotys“ direktorius Jonas Jakučionis teigė, kad užsienio valstybės šį elektros energijos gamybos būdą vertina kaip vieną perspektyviausių, o per pastaruosius kelerius metus tokių elektrinių paklausa yra išaugusi dukart.

Tą patvirtino ir bendrovės „Vėjų spektras“ direktorius Alvydas Naujėkas. Anot jo, vėjo jėgainių nespėjama gaminti – dabar užsisakius naują jėgainę, jos teks laukti apie trejus metus.
Šiuo metu daug vėjo elektrinių statoma Švedijoje, Kanadoje ir JAV, o pagrindinės jų pirkėjos išlieka sparčiai besivystančios Kinija ir Indija.
Kai kuriose šalyse vėjo energetikos plėtrą skatina ir vyriausybės. Pavyzdžiui, Danijoje dalį vėjo elektrinių įrengimo išlaidų kompensuoja valstybė. Vokietijoje visoms šiluminėms elektrinėms taikomas taršos mokestis, todėl jų gaminama elektra brangesnė. Vėliau iš šio mokesčio yra skiriamos dotacijos vėjo jėgainių parkams.

Apsaugo nuo taršos

„Vienas pagrindinių vėjo elektrinių pranašumų – joms nereikia jokio įvežtinio kuro, visi reikalingi ištekliai yra šalyje, tad lieka tik tinkamai juos panaudoti“, – kalbėjo J.Jakučionis.
Pašnekovas įsitikinęs, kad vėjo ir vandens jėgos panaudojimas yra vienintelė alternatyva Lietuvai apsirūpinti elektra ir taip likti energetiškai nepriklausomai, kai pati valstybė neturi gamtinių išteklių.
Šiuo metu elektros energijai gaminti reikalingas žaliavas Lietuva įsiveža iš užsienio. Su kuru į šalį įvežami ir potencialūs teršalai, kurie vėliau išlekia pro šiluminių elektrinių kaminus. O vėjo jėgainės aplinką keičia minimaliai.
Be to, sparčiai brangstanti nafta išpučia ir šiluminėms elektrinėms reikalingos žaliavos – dujų arba mazuto – kainas, dėl jų atitinkamai padidėja ir elektros gamybos sąnaudos.

Statybos užtrunka

Vėjo elektrinės Lietuvoje pagamina apie 50 megavatų energijos. Vyriausybė yra leidusi iki 2010 m. pastatyti 210 megavatų bendro galingumo vėjų jėgainių. Prognozuojama, kad dėl per mažų elektros supirkimo kainų ir biurokratinių kliūčių, iki to laiko Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių galingumas sieks 100 megavatų.
Nors „Achemos hidrostotys“ ir „Vėjų spektras“ planuoja statyti kelias naujas vėjo jėgaines, jų sparnai pradės suktis tik po 4–5 metų.
Pasak A.Naujėko, statybas sunkina leidimų gavimas. „Kitose Europos šalyse vėjo jėgainę pastatyti yra paprasčiau, pavyzdžiui, nereikia rengti ir derinti detaliųjų planų“, – sakė jis.
J.Jakučionis taip pat pripažino, kad paspartinus elektrinių statybos leidimų išdavimą, vėjo jėgaines būtų galima pastatyti per trejus metus.