Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie tinkamą atkirtį smurtautojui prieš gyvūną. 24 metų Prancūzijoje gyvenantis vyras, būdamas prastos nuotaikos, tvojo kačiuką į sieną, tai įamžino vaizdo įraše ir gavo 104 tūkst. Lt baudą. Lietuvos interneto komentatoriai tokį teismo sprendimą pasitiko ovacijomis - „O čia tai bausmė! Kad Lietuvoje tokios būtų - gal mažiau žiauraus elgesio gatvėse būtų“. O kokia yra reali situacija – kokias didžiausias baudas yra gavę savo žiaurumo su gyvūnais netramdę smurtautojai Lietuvoje?

DELFI jau rašė, kad Marselyje gyvenantis gyvūnų skriaudikas buvo suimtas ir nuteistas – jam skirtas įkalinimas ir piniginė bauda. Vyras vokiečių portalui spiegel.de teisinosi, kad taip pasielgė spontaniškai ir savo poelgį pavadino „nesąmonių prikrėtimu“. Jam už tai teko stoti prieš teismą. Teismo salėje buvo parodytas filmas, kuriame matyti, kaip teisiamasis su pašaipa veide į namo sieną meta penkių mėnesių amžiaus kačiuką. Gyvūnas nuo sienos atšoka ir nukrenta ant kieto betoninio grindinio. Oskaru pavadintą kačiuką vos pavyko išgelbėti. Jam buvo lūžusi koja. Prokuroro teigimu, teisiamojo poelgis peržengia bet kokias moralines ribas, todėl būti toleruojamas negali.

Teismas 24 metų vyrui skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir dar metus lygtinai. Jis taip pat privalo sumokėti 30 tūkstančių eurų (apie 104 tūkstančių litų) baudą. Taip pat jam visam gyvenimui uždrausta laikyti naminius gyvūnus. „Daugiau tai nepasikartos, pažadu“, - sakė prancūzas, išgirdęs teismo nuosprendį.

Kokių žiaurumų su gyvūnais būta Lietuvoje?

Lietuvoje, vienas, ko gero, žiauriausių ir plačiausiai žiniasklaidoje nuskambėjusių atvejų, kuomet žmogaus elgesys su gyvūnais buvo nesuvokiamas protu – tai Algio A. Kaušakio istorija su žemaitukais. Vyras badu marino ir beveik iki mirties išsekino arti šimto žemaitukų. Nors teismo sprendimu žirgai buvo konfiskuoti, dalis jų neišgyveno. Jų kankintojas iki šiol nėra gavęs už tai baudos. 3000 Lt bauda jam buvo skirta tik už nelegalų žirgų prižiūrėtojo nusamdymą.

Prieš daugiau nei penkerius metus nutikusi istorija Kauno rajone, kuomet nuo tilto numestui šuniui Pipirui buvo sutrupintos kojos ir dubens kaulai, sutraukė viso pasaulio dėmesį. Nors šuneliui buvo atlikta operacija, jis neišgyveno. 22 metų jurbarkiečiui už tai teismas siūlė skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimą.

To metu teismas atsižvelgė, kad smurtautojas gailėjosi nusikaltimo. „Aišku, gailiuosi nusikaltimo, tačiau tas šuo pjovė mano mamos vištas, nuolat buvo alkanas. Aš nenorėjau jo užmušti – mesdamas nuo tilto norėjau, kad jis nukristų į vandenį, tačiau šuo nukrito ant kranto“, - teisme teigė kaltinamasis.

GRYNAS.lt yra rašęs ir apie neįtikėtino žiaurumo išpuolį prieš dar vieną šunelį. Jį smurtautojas užkapojo dalgiu. Taip pat būta atvejų, kai šuniukus smaugė, skandino tvenkinyje  ir daugelis kitų istorijų, apie kurias išgirstame dažnai, tačiau retai sulaukiame žinių, o kokios bausmės pritaikytos gyvūnų kankintojams.

Per metus – vos 4 tūkst. Lt baudų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą skiriami viešieji darbai, bauda, areštas arba baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už skausmo gyvūnui sukėlimą piliečiams skiriama 100-1000 litų, o pareigūnams – nuo 1000 iki 2000 litų dydžio bauda.

Lietuvos policijos departamento duomenimis, pernai metais pagal 310 straipsnį buvo užregistruota 90 nusikalstamų veikų. Tačiau didesnioji dalis šių bylų buvo nutrauktos arba sustabdytos.

Už gyvūnų kankinimą ir žiaurių elgesį su jais per praeitus metus registruoti 45 pažeidimai, už kuriuos paskirta baudų už 4050 litų, o sumokėta – 1690 litų.

Pasisako už visuotinį gyvūnų registravimą ir ženklinimą

Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis prisiminė tik vieną atvejį, kuomet už žiaurumą su gyvūnais buvo skirta laisvės atėjimo bausmė. Tai jau minėtas šunelio Pipiro numetimas nuo tilto. Paklaustas apie bausmių dydį, ar šios nėra per mažos, pašnekovas šio klausimo komentuoti nenorėjo, tik prasitarė manantis, kad svarbiausia, jog paskirta bausmė apskritai būtų išpildoma.

„Bausmės turėtų būti išpildytos... Pakeitėme gyvūnų gerovės įstatymą ir kas pasikeitė? Niekas nepasikeitė. Reikia tiesiog laikytis tvarkos, laikytis įstatymo, kad jis veiktų. Jeigu įstatymus tik leisime, bet jų nesilaikysime, nuo to geriau nebus“, - sakė V. Gustaitis.

Pašnekovas sako manantis, kad reikalingos ne tik baudos, bet ir funkcionuojanti vieninga sistema – tarkime, gyvūnai turėtų būti ženklinami, duomenys apie juos kaupiami duomenų bazėse, tuomet būtų lengviau valdyti ir situaciją. Tačiau šiuo metu šie procesai, pašnekovo teigimu, nevyksta ir dėl to tenka tik apgailestauti.

„Įveskime visuotinį registravimą ir ženklinimą, o po to koreguokime kitus reikalus. O dabar išėjo taip, kad viską paleidome vėjais ir gal kažkas vėl bandys ką nors kurti. Šitoje srityje neturėtų būti politinės įtakos“, - aiškina V. Gustaitis. Jis svarsto, kad net ir tie žmonės, kurie konsultuoja politikus gyvūnų gerovės klausimais, neturi kompetencijos, todėl viskas ir išeina padrikai. Galbūt geriausia būtų šiuos klausimus perleisti spręsti gyvūnų globėjų organizacijoms ir kitiems gyvūnų gerovės ekspertams, o ne seimūnams.

Akcentuoja švietimo svarbą

Žirgų globėjų asociacijos (ŽGA) direktorius Darius Okunevičius svarsto, kad šalia baudų sistemos turėtų būti didelis dėmesys skiriamas ir švietimui, mokymui, kaip reikia elgtis su gyvūnais, kaip su jais sugyventi ir nenaudoti smurto. Kitaip – vien iš bausmių naudos bus maža.

Anot jo, tekę girdėti vos kelias istorijas, kad būtų nubausti smurtautojai prieš žirgus, tačiau baudos buvo tik simbolinės, nesiekiančios nė tūkstančio litų.

„Gavęs tokią baudą žmogus neapsvarsto, ar jis tikrai blogai pasielgė. Tokia bauda nėra pavyzdys ir kitam žmogui taip nesielgti, - samprotauja D. Okunevičius. - Mano nuomone, turi būti kompeksinis sprendimas – ir bausmė griežta, kad kitas, pamatęs tokį atvejį, taip nebedarytų, ir turėtų būti švietimo projektai, kurie užkirtų kelią tokiems dalykams ateityje. Švietimas duotų rezultatų tik po 20-30 metų“.

Pašnekovo teigimu, švietimo gyvūnų gerovės klausimas dar labai trūksta – esame toli nuo Vakarų Europos. Todėl būtina vystyti projektus, kurie auklėtų tiek jaunus žmones, tiek ir vyresnius.

„Reiktų pradėti nuo to, kad vaikams būtų diegiamas atsakomybės už gyvūną jausmas ir tik po to skatinamas žmogų domėjimasis, kaip reikia gyvūną prižiūrėti, su juo elgtis. Su suaugusiais žmonėmis yra sunkiau, bet galima eiti per regioninę spaudą, bendrauti tiesiogiai. Aišku, kai žmogaus charakteris jau yra susiformavęs ir jeigu jis 10 metų prižiūrėjo žirgus vienaip, gali būti sunku tą požiūrį pakeisti. Labiau gal reikėtų šviesti jaunimą, bet, nemanau, kad reikėtų pamiršti ir vyresnių žmonių, nes ši problema egzistuoja čia ir dabar“, - dėstė LŽA direktorius.