Pasaulio futuristai teigia, kad per artimiausią dešimtmetį žmonija padarys tiek išradimų, kiek jų buvo padaryta per visą XX amžių. Apie tai, kokios įtakos tai turės mūsų gyvenimams ir kaip atrodys mūsų diena po dešimtes metų, bus kalbama pirmojoje Baltijos šalyse ateities konferencijoje „ISM FUTURITY“, kuri įvyks spalio 1 d. Vilniuje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

„Universitetas vienai dienai taps vieta, kur bus galima iš arti susipažinti su gana tolima ateitimi. Kartu su pasaulinio masto futuristais ieškosime atsakymų, kaip technologinė pažanga keis mūsų gyvenimo būdą, į ką jau dabar turėtų atkreipti dėmesį verslas ir įvairių sričių specialistai. Be to, apie ateitį ne tik diskutuosime, bet ir galėsime ją pačiupinėti – čia bus pristatomos technologinės naujienos“, – sako konferenciją organizuojančio ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomasis direktorius Ivo Matseris.

„ISM FUTURITY“ konferencija bus kelių dalių. Skaityti pranešimų į konferenciją atvyksta vieni drąsiausių pasaulyje futuristų – danė Anne Lise Kjaer, anglas Jamesas Bellini ir Nicklas Bergmanas iš Švedijos. Konferencijoje pranešimą taip pat skaitys chaoso teorijos specialistas, fizikas Kęstutis Pyragas, o dalyvius pasveikins Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Po pranešimų įvyks Ateities dirbtuvės, kurių metu konferencijos pranešėjai kartu su Lietuvos mokslo ir verslo atstovais – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomuoju direktoriumi Ivo Matseriu, telekomunikacijų bendrovės TEO generaliniu direktoriumi Kęstučiu Šliužu – diskutuos, kaip atrodys diena ateities mieste. Diskusiją moderuos mokslo populiarintojas Rolandas Maskoliūnas.

Konferencijos dieną į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą bus pakviesti ir paskutinių klasių gimnazistai bei studentai. Čia jiems paskaitas skaitys šalies inovatoriai ir pasaulinio garso bendrovėse dirbantys lietuviai. Po pranešimų įvyks „Design thinking“ formato ateities dirbtuvės, kurių metu jaunimas sukurs savo dienos po dešimties metų viziją.

Universiteto Inovacijų bazės durys bus atviros visiems, norintiems susipažinti su produktais ir technologijomis, leidžiančiomis patirti ateitį jau šiandien. Ateities mugėje bus pristatyti tiek lietuvių startuolių darbai, tiek jau tarptautinėje rinkoje pasirodę gaminiai.

Konferencijos dieną užbaigs improvizacijų teatro „Kitas kampas“ pasirodymas. Aktoriai su šypsena bandys įsivaizduoti mūsų kasdienybę ateityje.

Konferencijoje – savitų vizijų apie ateitį pasakotojai

Anna Lise Kjaer yra pasaulinio masto futuristė, kurios pagrindinė veikla yra ateities tendencijų nuspėjimas ir jų pritaikymas versle.  Ji garsėja ypatingu gebėjimu įžvelgti „the next big thing“, o tarp jos 1988 metais įkurtos konsultacijų bendrovės klientų yra „IKEA“, „Sony“, „Toyota“, „Unilever“, „Gap“, „Swarowski“ ir kitos. „The Financial Times“ apie Anne Lise Kjaer rašė, kad „jos unikali pasaulio vizija yra išradinga kaip ir Salvadoro Dali, tik ji kuria socialinius prototipus, remdamasi tendencijomis, kurios dar tik mezgasi“.

Jamesas Bellini yra futuristas, tituluojantis save „ateities istoriku“. Jis yra įsitikinęs, kad stovime ant didžiulių pokyčių, iš esmės pakeisiančių mūsų visuomenę ir jos socialinius ryšius, slenksčio. J. Bellini vedė laidas BBC, „Financial Times TV“ ir „Sky News“, o pirmąją knygą, susijusią su ateities prognozavimu, išleido beveik prieš 40 metų. Jis taip pat yra ypač laukiamas pranešėjas ir vedėjas aukščiausio lygio verslo bei futurizmo konferencijose.

Nicklas Bergmanas turi dvidešimties metų patirtį kaip serijinis investuotojas, daugiausiai dėmesio skiriantis naujausioms technologijoms. Kaip pranešėjo futurizmo tema, vienas pagrindinių Nicklo Bergmano teiginių yra „ateitis nėra tokia, kokia ji buvo“. Nicklas Bergmanas taip pat teigia, kad nebeverta kelti klausimo, ką technologijos darys – geriau klausti, kiek mes turėtume leisti technologijoms daryti.

Kęstutis Pyragas yra chaoso valdymo metodo, pasaulyje taip ir vadinamo „Pyragas method” atradėjas. Jis yra dažniausiai moksliniuose leidiniuose cituojamas Lietuvos fizikas. K. Pyrago chaoso valdymo metodas naudojamas pramonėje, medicinoje, finansų valdyme ir kitur. Jis kels klausimą, ar apskritai yra įmanoma prognozuoti ir valdyti ateitį.

Bilietais į konferenciją, kurių kaina prasideda nuo 21 euro [4].