Bankrotui ryžosi dar viena žinoma Lietuvos dainininkė. 61-erių moteris, pastaruosius kelerius metus slegiama didelių skolų, pagaliau nunešė pareiškimą teismui, kad jai iškeltų bankroto bylą. Atlikėja apie ją prislėgusias finansines bėdas atvirauti vengia. Tuo pat metu teismai pastebi, kad šį pusmetį fizinio asmens bankroto bylų srautas stabilizavosi ir jų skaičius mažėja.

Dainininkė rado išeitį?

Prieš kelias savaites Klaipėdos rajono apylinkės teismo tinklalapyje pasirodė lakoniškas pranešimas, kad šių metų spalio 1 d. priimtas žinomos dainininkės Birutės Petrikytės pareiškimas iškelti bankroto bylą.

"Ir ko jūs norite dabar? Kas privertė parašyti pareiškimą dėl bankroto? Ties šituo ir baigsime. Ačiū, jūs rašykite, ką norite, gerai?" – į kalbas nesileido dainininkė.

Prieš kelerius metus bankrutuoti bandė ir B.Petrikytės dukra Andželika. Tačiau 2013-ųjų vasarą Palangos apylinkės teismas atsisakė jai kelti bankroto bylą ir nutarė atnaujinti skolų išieškojimo procesą.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, manė, kad A.Petrikytė turi būdų atkurti savo mokumą ir dar gali kreditoriams sugrąžinti skolas.

A.Petrikytė, pasinaudojusi Fizinių asmenų bankroto įstatymu, teismo prašė pripažinti ją bankrutavusia ir taip mėgino atsikratyti kamuojančio skolų išieškojimo.

Ji teigė, kad dėl šalį ištikusio ekonominio sunkmečio sumažėjo jos pajamos, ji neteko darbo ir nebegali išmokėti skolų.

Dabar bankrutuoti bando jos motina, tačiau viešai kalbėti šiuo ne itin maloniu klausimu nepageidauja. Kita vertus, tai visiškai suprantama.

Mažins kančių metus?

Šiuo metu fizinio asmens bankrotui nustatytas 5 metų terminas. Šiam laikui sudaromas mokumo planas, pagal kurį žmogus turi intensyviai ieškoti darbo (jei jo neturi), ir nors po truputį dengti kreditorinius įsiskolinimus.

Tačiau esą tiek bankroto administratoriai, tiek patys bankrutuojantys asmenys tikina, kad tas laikas per ilgas. Ir dabar įstatymais siekiama sudaryti galimybę trumpinti bankroto ribą, kuri turėtų būti ne ilgesnė nei 3 metai.

"Vis dėlto teismo kreditoriai visada prašo skirti maksimalų terminą. O gal kas nors skolininko gyvenime per tą laiką pasikeis ir staiga jis praturtės – gaus palikimą, svajonių darbas nukris iš dangaus ar laimės aukso puodą loterijoje. Kuo ilgesnis bankroto terminas, tuo didesnė tikimybė, kad bent dalis skolos sugrįš. Tačiau bankrutuojantys asmenys nori kuo greičiau pradėti gyventi oriai, todėl pageidauja, kad bankroto laikas būtų sutrumpintas", – teigė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė.

Kreditoriaus siekis – kuo daugiau atgauti skolų ir kuo mažiau jų nurašyti, o skolininko norai – priešingi, nes jis yra nemokus ir esą negali visko įvykdyti.

Neleidžia bankrutuoti lošėjams

Nuo 2013 m. kovo 1-osios, kai tik įsigaliojo Fizinio asmens bankroto įstatymas, Lietuvoje pirmosios instancijos teismuose gauta 318 civilinių bylų dėl fizinių asmenų bankroto, o 2014 m. – net 633. 2013 m. išnagrinėta 140, o vėlesniais metais – 450 tokių bylų.

"Mano įsitikinimu, toks įstatymas būtinas. Žmogus turi gauti galimybę oriai gyventi, tad buvo labai svarbu atrasti aukso vidurį tarp kreditoriaus ir skolininko. Sutvarkomos visos procedūros, ir tai trunka kelerius metus, bet ne visą gyvenimą", – mano J.Gailevičienė.

Esą juk neretai fizinio asmens bankrotas nėra susijęs su neigiamomis žmogaus savybėmis, nes gali bankrutuoti tik sąžiningi žmonės, pagal įstatymą bankrutuoti neleidžiama azartiniams lošėjams ir panašiems asmenims.

"Dabar prašymų dėl fizinio asmens bankroto jau šiek tiek sumažėjo, susiformavo tam tikra teismų praktika, tapo aiškiau dirbti", – pastebėjo J.Gailevičienė.

Teismuose esą pasitaikydavo ir absurdiškų kreditorių reikalavimų, vieną maždaug 60 metų amžiaus moterį šie reikalavo siųsti į anglų kalbos kursus ir vėliau bandyti įdarbinti užsienyje, kad ji grąžintų susikaupusias skolas. Tačiau teismas laikosi nuostatos, kad ir kreditorių reikalavimai būtų protingi.

Bankrutuoja šeimomis

Prašymuose, kurie pateikiami teismams dėl teisės bankrutuoti, labai daug sutuoktinių porų, nes vyras ir žmona dažniausiai yra bendraskolininkai. Todėl ir bankrutuoja abu.

Tokių atvejų ypač daug Klaipėdos rajone, kur prieš 10–15 metų žmonės, gavę milžiniškus kreditus, puolė statyti ar pirkti namus ir sodybas.

Kai kurių užmiesčio sklypų, taip pat namų vertė nekilnojamojo turto pakilimo laikotarpiu buvo labai didelė, paskui ji smuko, o neišgalintys atiduoti kreditų asmenys nebegalėjo parduoti įsigyto turto už tas paskolas, kurias buvo paėmę. Tad buvo priversti bankrutuoti.

Beje, Klaipėdos rajone daugiau nei per dvejus metus bankrutuoti pareiškė norą 44 gyventojai, kai per tą patį laiką Palangoje tik – 15, o Kretingos rajone – 13 asmenų. Klaipėdos mieste šie skaičiai – gerokai didesni.

Fizinio asmens bankrotui uostamiestyje ryžosi 182 žmonės. Beje, teismas nutraukė bankroto bylas 4 klaipėdiečiams, vienam Klaipėdos rajono gyventojui ir net trims kretingiškių sutuoktinių poroms. Teismas pripažino, kad jie "turi būdų atstatyti savo mokumą".

Esą labai keisti atvejai, kai vienas sutuoktinis bankrutuoja, o kitas – ne. Dažniausiai to kito net nėra Lietuvoje ir nežinia, kur jis gyvena, ką dirba ir kiek uždirba.

"Tačiau jei bankrutuojančio asmens skola atsirado prieš santuoką, jo sutuoktinis už jas neatsako. Dabar tapo populiaru vedybinės sutartys, todėl asmeninės finansinės prievolės ir lieka asmeninėmis. Vyras ar žmona su sutuoktinio skolomis neturi nieko bendra", – pabrėžė J.Gailevičienė.

Įklampina ir laiduotojus

Fizinio bankroto atveju į nepavydėtiną situaciją pakliūva skolininko laiduotojas. Tai yra toks asmuo, kuris prisiėmė finansinę atsakomybę, jei skolininkui kas nors nutiktų – jis taptų nemokus ar paskelbtų fizinio asmens bankrotą.

Taigi jo įsipareigojimus faktiškai turi perimti laiduotojas, kuris paprastai būna sutuoktinis, artimas giminaitis, retesniu atveju – bičiulis, kuris sutinka prisiimti tokią naštą.

Laiduotojas paprastai įsipareigoja už kreditą gavusį asmenį vykdyti jo pareigas, kai jis jų nebevykdys. Todėl labai atidžiai reikia įvertinti savo galimybes prieš prisiimant tokius įsipareigojimus. Dažnas reiškinys, kai bankroto siekia ir laiduotojas, nes jis kito šanso ir neturi, tik bankrutuoti.

Teisininkų teigimu, žmonės paprastai tikisi, kad tas asmuo, už kurį laiduoja, vykdys savo įsipareigojimus.

Yra buvę ir tokių atvejų, kai draugai paprašo tapti laiduotojais ir prašomieji naiviai sutinka. Juos įkalba, kad tai truks tik kelerius metus, kol atsiskaitys su banku, ir viskas bus gerai.

Tačiau galiausiai viskas baigiasi kur kas liūdniau, nei jie įsivaizdavo.

Šansas prasiskolinusiems

Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymas, numatantis galimybę nemokius asmenis atleisti nuo likusių skolų mokėjimo, įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d.

Fizinio asmens bankrotas – teisinė procedūra, kuria žmogus deklaruoja savo negalėjimą grąžinti skolas.

Esminė ir privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens nemokumas.

Nemokiu laikomas asmuo, kuris negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 7 240 eurų.

Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo.

Fizinio asmens bankroto procesas vykdomas tik teismo tvarka.

Bankroto procedūra gali tęstis iki 5 metų. Dabar šį terminą siekiama sutrumpinti iki 3 m.

Galimybė fizinius asmenis atleisti nuo skolų mokėjimo Jungtinėje Karalystėje egzistuoja jau beveik 500 metų.

Per pastaruosius tris dešimtmečius fizinių asmenų bankroto institutas atsirado daugelyje Europos šalių.