Prasidėjusi JAV prezidento rinkimų kampanija užminė daug klausimų. Nors respublikonas Donaldas Trumpas Nevadoje užsitikrino trečią pergalę iš eilės, pasak specialistų, kol kas tai dar nieko nereiškia. Ekspertai siūlo žvelgti į tolesnę perspektyvą ir jau šiandien galvoti apie tai, kad būsimam Amerikos prezidentui kur kas labiau rūpės vidaus, o ne užsienio politika. Apie visa tai – laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su [7] komunikacijos konsultantu Mykolu Katkumi, buvusiu Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu ir Europos politikos analizės centro analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

– Pradėkime nuo respublikonų stovyklos. Pone Katkau, D. Trumpas ar kas kitas? Kaip manote?

M. Katkus: Šiuo metu respublikonų partijoje yra trys rimti blokai, kurie pakeitė tradicinius du blokus. Tradiciškai respublikonų partijoje būdavo konservatoriai, tikintys žmonės – labai stiprus blokas, kuris visada balsuodavo vienodai, bet pralaimėjęs susitelkdavo aplink pagrindinį kandidatą. Buvo vadinamasis nuosaikiųjų konservatorių kandidatų, kurie pastaruoju metu ir buvo nominuojami – Johnas McCainas, Mittas Romney, prieš tai Bobas Dole‘as ir kiti, – blokas.

D. Trumpas ilgą laiką buvo nesuvokiamas fenomenas, nes už jį balsuoja visų stovyklų po truputėlį, be to dar ateina ir naujų rinkėjų. Galima sakyti, kad jis suformavo trečiąjį bloką, kurį, kaip pastebi sociologai, vienija du dalykai. Pirma, jis nekenčia Vašingtono politikos – kaip D. Trumpas antradienį šaukė: „Aš esu piktas! Jūs pikti! Aš jaučiu jūsų pyktį, mes nueisime kartu į Vašingtoną!“. Antra, tas rinkėjas nėra labai išsilavinęs. Taip pat, kartais juokaujama, kad D. Trumpo rinkėjus tarp respublikonų galima skirti pagal diplomo nebuvimą. Tokia nauja rinkėjų koalicija susiformuoja aplink D. Trumpą ir pagrindinis klausimas tarp respublikonų yra paprastas – ar D. Trumpui pavyks šitą koaliciją padidinti? Nes dabar jo lubos yra 25–35 procentų, kartais 40 proc. rinkėjų, bet jam vis dėl to reikia surinkti pusę rinkimų balsų. Kiti du kandidatai – Marco Rubio, kuris atstovauja nuosaikesnį sparną ir Tedas Cruzas, atstovaujantis ypatingai konservatyvųjį sparną – taip pat gali surinkti panašiai balsų kaip ir D. Trumpas.

– Taigi, situacija yra tokia, kad respublikonai potencialiai savo suvažiavime gali rinktis iš trijų kandidatų? Pone ambasadoriau?

Ž. Pavilionis: Daugelis vis dėlto mano, kad pamačius kylančią grėsmę atsiranda protesto balsas. Jau vieną protesto balsą matėme prieš 8 metus – Baracką Obamą, tad kiek galima protestuoti? Pasaulis žlunga – tokioje situacijoje pasaulis nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo. Visas Vašingtonas– ir kairė, ir dešinė – sunerimęs, kad prarandama lyderystė. Jei dar porą tokio protesto balso variantų, tai kas liks iš Amerikos, kas liks iš mūsų pasaulio? Aš manau, kad šie racionalūs balsai bandys mesti visas jėgas į proto balsą. Galbūt juo, jei jie sudėlios visus balsus, taps M. Rubio. Bet visos apklausos rodo, kad šansai mažėja. Ir mums, Lietuvai, vietoje to, kad skaičiuotume likusius mėnesius iki būsimo prezidento rinkimų, reikia pradėti galvoti, o kas bus, jei tas protestas Amerikoje tęsis ir toliau? Kas bus su mūsų pačių populizmu ir mūsų negebėjimu žiūrėti į ateitį ir nematymu tos dramos, kuri iš tiesų vyksta aplinkui? Ar neatėjo laikas pradėti normaliai mąstyti? Problema ta, kad Lietuvoje JAV prezidento rinkimų datai sutapus su Lietuvos Seimo rinkimų laikotarpiu, normaliai mąstyti turbūt ne daug kas galės.

– Ar jūs matytumėte realią galimybę D. Trumpui tapti respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose?

Ž. Pavilionis: Mano asmenine nuojauta – ne. Aš manau, kad taip neįvyks. Taip gali būti, nors tas sapnas, kuris buvo kaip košmaras, tampa vis didesne realybe, bet aš dar vis tikiu, kad ne.

– Pone Katkau?

M. Katkus: Prieš mėnesį būčiau sakęs, kad yra per daug nežinomųjų. Dabar dar tų nežinomųjų vis dar yra pakankamai daug, bet ta galimybė nebėra jau tokia nebeįmanoma. Pagrindinis klausimas yra paprastas – ar D. Trumpas sugebės surinkti 50+1 balsą bent vienoje valstijoje. M. Romney praeitame cikle tokiu metu jau rinko virš 50 proc. balsų ir natūralu, kad po to jis tapo nugalėtoju. D. Trumpas kol kas tiek balsų nerenka. Jei jis liks su savo trečdaliu balsų, tada yra labai įvairių galimybių: gali būti ir taip, kad respublikonai, neišrinkę savo kandidato, paskelbs savo kažkokį naują kandidatą. Kalbama, kad juo gali tapti ir dabartinis Kongreso vadovas. Gali būti ir kitas variantas – respublikonai, sunerimę, kad D. Trumpas tampa pagrindiniu kandidatu, gali paprašyti M. Romney atnaujinti savo kandidatūrą kaip nepriklausomo kandidato tam, kad būtų išgelbėta partijos siela.

– Demokratų situacija – Hillary Clinton ir Bernie Sandersas. Kokios kitos galimybės? Pone Pavilioni?

Ž. Pavilionis: Jei respublikonams nieko nepavyks padaryti savo stovykloje, normalūs konvenciniai respublikonai gali iš esmės atverti kelius H. Clinton. Jų nuomone, ši demokratų kandidatė yra centro kairės politikė, kuri nėra panaši į dabartinį prezidentą – B. Obama yra pakankamai smarkiai nuklydęs į kairę. Dabar kairę pasiėmusi H. Clinton toliau artės centro link ir galbūt tada tradiciniai dešinieji nuspręs balsuoti už ją. Jos šansai didėja – D. Trumpo kampanija padeda jai.

– Ar sutiktumėte su tuo, kad žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, didžiausios galimybės tapti JAV prezidentu yra H. Clinton pusėje?

M. Katkus: Futbolas yra nuostabus žaidimas, nes, pavyzdžiui, Pasaulio futbolo čempionate kartais kokia silpna komanda laimi prieš garsią. Labai panašiai yra ir šiuose JAV prezidento rinkimuose: prieš metus atrodė, kad bus mūšis tarp Scotto Walkerio, Jebo Bush ir H. Clinton, prieš mėnesį atrodė, kad M. Rubio jau išsiveržė į priekį, o dabar mes galime sakyti, kad galbūt H. Clinton kovos su D. Trumpu. Bet reikia prisiminti, kad H. Clinton turi labai daug rimtų problemų – pavyzdžiui, yra 73 metų senatorius B. Sandersas, kuris visada kalba lygiai tą patį: kad Volstrytas yra blogai, kad vagiama, kad Vašingtonas – korumpuotas, o H. Clinton ima pinigus iš Volstryto ir dėl to, anot B. Sanderso, yra bloga kandidatė. Tačiau jam labai kenkia tai, kad jis nemato rasinių spalvų, o H. Clinton turi žymiai didesnį įdirbį su juodaodžių bendruomene, kas jai padėjo laimėti Nevadoje ir, ko gero, padės laimėti Pietų Karolinoje. Bet „baltosiose“ valstijoje, pavyzdžiui, Ajovoje, H. Clinton vos išplėšė pergalę, o Naujajame Hempšyre buvo praktiškai sutriuškinta.