Vėlų pirmadienio vakarą parlamentarė Agnė Bilotaitė pateko į eismo įvykį, kurio metu jos vairuojamas automobilis [6] „Audi A4“ automagistralės Klaipėda–Vilnius 135-ajame kilometre kliudė stirną ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Per eismo įvykį išsiskleidusi oro pagalvė sužalojo vairuotoją, kuri dėl kaklo patempimo, suteikus medikų pagalbą, gydoma ambulatoriškai.

Kaip LRT.lt pasakojo pati A. Bilotaitė, avarija įvyko apie 22 val. vakaro. „Šiandien posėdis, todėl iš vakaro važiavau į darbą iš Klaipėdos, kad nereikėtų važiuoti anksti ryte. Netikėtai į kelią išbėgo stirna. Man asmeniškai viskas baigėsi laimingai, tačiau automobilis – apgadintas, o žvėris – numuštas. Tokia ir situacija, nežinau, ar buvo įmanoma išvengti įvykio“, – LRT.lt kalbėjo Seimo narė.

Ji tikino, kad su miško žvėrimi susidūrė pirmą kartą – anksčiau tokio incidento nėra turėjusi. „Džiaugiuosi, kad sustojo pora žmonių – mūsų žmonės pilietiški ir reaguoja. Suteikė pagalbą ir paskambino pagalbos telefonais“, – pridūrė A. Bilotaitė.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, jog žvėrys keliuose – praktiškai visus metus besitęsianti problema, bet yra tam tikrų periodų, kai ji paaštrėja. „Tuomet reikia žiūrėti, kas vyksta gamtoje. Dabar yra jauniklių gimimo metas. Kadangi turime ilgas dienas, mūsų pačių aktyvumas taip pat gerokai pasikeitė – daug žmonių keliasi anksčiau ar keliauja naktimis. Žvėrys rytais taip pat grįžta iš laukų, kur maitinosi, į savo dienojimo vietas miškuose. Taigi galimi susidūrimai“, – paaiškino S. Paltanavičius.

Pasak gamtininko, vairuotojai turėtų būti itin atidūs paryčiais bei naktį, mat būtent tuo metu į kelius ir gatves gali išbėgti miško žvėrys. „Jei yra greičio apribojimai ar pastatyti ženklai, įspėjantys, jog į kelią gali išbėgti žvėrys, reikėtų būti atidiems – tie ženklai šiaip sau nestatomi“, – LRT.lt komentavo S. Paltanavičius.

Pasak jo, šioje situacijoje reikėtų kalbėti ne tik apie tai, kaip susidūrimo metu nukentėjo Seimo narė ir buvo apgadintas jos automobilis: „Dažnai tokiuose eismo įvykiuose akcentuojama, kiek kainuos automobilio remontas. Palaukite, juk reikia kalbėti ir apie gyvūną. Reikia neužmiršti, kad jie žūsta. Ir jei dabar žuvo stirna, tai jos stirniukas, paliktas kur nors pievoje, po kelių dienų taip pat nebeišgyvens. Jei automobilis draustas, reikia manyti, kad žala bus atlyginta, o stirniuko niekas neišgelbės.“

Kaip aiškino S. Paltanavičius, briedės savo jauniklius vedžiojasi kartu, tačiau stirnos saviškius palieka.

Pamačius kelyje žvėrį, visų pirma reikėtų mažinti greitį. „Jei kas nors galvoja, kad paspaus greičio pedalą ir pralėks, tai yra prasčiausias sprendimas. Žvėrys nežino automobilio greičio ir neįsivaizduoja, kokiu greičiu automobilis priartėja. Susidūrimai dažniausiai įvyksta todėl, kad žvėrys galėtų perbėgti per kelią ar pasitraukti į kitą pusę, bet nesupranta, kokiu greičiu atvažiuoja mašina. Žvėrys paprastai šoka per kelią tuomet, kai lieka keli metrai“, – tęsė S. Paltanavičius.

Gamtininkas taip pat nepataria naudoti garso signalų ar mirksėti šviesomis. „Kai kuriais atvejais žvėrys gali ramiai palaukti, kol pravažiuos automobilis. Tačiau jei pradedama mirksėti šviesomis, signalizuoti ir dar nesumažinamas greitis, žvėrys dar labiau stresuoja ir gali pradėti blaškytis, lėkti į kelią“, – LRT.lt komentavo S. Paltanavičius.