Lietuva sparčiai ir efektyviai stiprina kibernetinės gynybos pajėgumus, todėl mūsų patirtis įdomi šiuo metu kibernetinio saugumo sistemą kuriančiai Slovėnijai.

Prezidentės teigimu, prieš Europą nukreiptos kibernetinės ir informacinės atakos virsta hibridiniu karu, kurio priešakinėje linijoje yra Baltijos valstybės. Saugumo spragos virtualiojoje erdvėje didina šalies pažeidžiamumą, todėl kibernetinės gynybos stiprinimas yra būtinas valstybės saugumui užtikrinti.

Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkst. kibernetinių incidentų, o tai – penktadaliu daugiau nei 2015 metais. Tačiau augant kibernetinių atakų skaičiui ir sudėtingumui, stiprėja ir Lietuvos pasirengimas jas atremti. Kibernetinės gynybos planai, reguliariai vykdomos nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos, glaudus bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais, atnaujinta teisinė bazė, leidžianti efektyviai užkardyti atakas, – tai Lietuvos atsakas į kibernetines grėsmes.

Prezidentė ir Slovėnijos vadovas aptarė, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Grėsmės virtualiojoje erdvėje nepaiso valstybių sienų ir greitai kinta, kibernetiniams išpuoliams gali būti pasitelkta net draugiškų valstybių infrastruktūra. Todėl sąjungininkų gebėjimas efektyviai keistis informacija ir ieškoti bendrų saugumo sprendimų yra gyvybiškai svarbus, siekiant kuo anksčiau atpažinti grėsmes ir jas neutralizuoti.

Šalies vadovė taip pat pakvietė Slovėniją prisijungti prie kasmet Lietuvoje rengiamų kibernetinio saugumo pratybų. Tai – galimybė Lietuvos ir Slovėnijos specialistams užmegzti glaudesnius ryšius, keistis patirtimi ir kartu ugdyti kompetenciją.

Lietuvos patirtis pritaikant teisinę bazę 21 amžiaus grėsmėms, gebėjimas sutelkti valstybės pajėgumus saugant svarbiausią informacinę infrastruktūrą, kuriami technologiniai sprendimai atakoms atremti gali tapti pavyzdžiu ne tik Slovėnijai, bet ir kitoms šalims, siekiančioms stiprinti kibernetinį saugumą.