„Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. įmonėje trūksta vandens. Dėl vandens trūkumo susidaro prastovos, užsitęsia darbo laikas, baigę darbą negalime nusiprausti. Darbas tampa nekokybiškas, vėluojame vykdyti užsakymus, dėl to kyla grėsmė prarasti darbo vietas“, – skundžiamasi minėtoms institucijoms išsiuntinėtame ir 119 darbuotojų pasirašytame rašte.

Tačiau „Klaipėdos vanduo“ turi įrodymų, jog vandens trūkumas pasireiškia pačiai „Agrovet“ kone piktybiškai bandant siurbliais iš vamzdžių ištraukti daugiau vandens nei gali patiekti vandenvietė.

Turėtų paprašyti

„Man suprantamas darbuotojų rūpestis. „Agrovet“ šiuo metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus, ten sudėtinga finansinė padėtis, bet pirmiausia atsakomybę dėl vandens naudojimo sutrikimų turėtų prisiimti pati bendrovė, o tiksliau – jos vadovas Augenijus Gudžiūnas bei jo šeima“, – sako „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Leonas Makūnas. Jis norėjo, kad tikrąsias sutrikimų priežastis darbuotojai išgirstų viešai, mat ši informacija gali būti nuslėpta.

Kodėl „Agrovet“ darbuotojai skundžiasi prastu vandens tiekimu, ima aiškėti vartant ankstesnius „Agrovet“ ir „Klaipėdos vandens“ raštus.

Pavyzdžiui, dar šio mėnesio pradžioje vandentiekininkams atkeliavo A.Gudžiūno pasirašytas raštas, kuriame skundžiamasi ribojamu vandens tiekimu ir kad šitaip „Klaipėdos vanduo“ neva bando spausti mėsininkus.

Kad vandens naudojimo sutrikimų gali būti, neneigia ir L.Makūnas. Tačiau pirmiausia bendrovė turėtų peržvelgti aplinkos ministro patvirtintą naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarką. Jei vandens trūksta, tokiu atveju remiantis minėta tvarka turėtų būti nurodomas ir pagrindžiamas vandens poreikis, o „Klaipėdos vanduo“ ieškotų būdų, kaip užtikrinti reikiamą vandens kiekio tiekimą ir naudojimą.

„Pagal UAB „Agrovet“ rekonstrukcijos projektą, bendrovei reikia 60 tūkst. kub. m vandens per metus. Problema ta, jog bendrovė nori didelio momentinio debeto – žodžiu yra buvę pasakyta, kad darbui užtikrinti reikia iki 45 kub. m vandens per valandą, tačiau Kretingalės vandenvietės pajėgumas tėra 25 kub. m per valandą. Turime įrodymų, jog bendrovėje naudojami siurbliai, dėl ko bandoma siurbti daugiau vandens nei vandenvietė gali patiekti. Vamzdyje dėl to atsiranda vakuumas, dėl ko krinta slėgis ir gadinama vandenvietės įranga, šalia įsikūrę vartotojai negauna vandens. Dirbant tokiu nenormaliu režimu atsiranda tikimybė, jog bus įsiurbta purvo ir taip užsiterš geriamojo vandens vamzdynas“, – sakė L.Makūnas.

Norint to išvengti ir užtikrinti patikimą vandens tiekimą visiems Kretingalės vartotojams, teko imtis saugos priemonių – specialiais įrenginiais nebeleidžiama iš vandenvietės siurbti daugiau kaip 25 kub. m vandens per valandą.

„Apie tai, jog dėl siurblių daromo neigiamo slėgio atsiranda užteršimo galimybė, „Agrovet“ įspėjome beveik prieš metus, tačiau jie į tai niekaip nereagavo ir neatsakė. Jei reikia daugiau vandens, tai turėtų būti derinama teisės aktų nustatyta tvarka ir parengus atitinkamas sąlygas, o ne prievarta jį bandant išsiurbti iš vandenvietės“, – sakė L.Makūnas ir pridūrė, jog teisės aktuose nustatyta, kad vandenį siurbliais siurbti iš vamzdyno apskritai tegalima tik tai suderinus su vandens tiekėju.

Į valyklą – kraujas

Ši istorija tėra tik ledkalnio viršūnė. Žiniasklaida ne sykį rašė apie gausybę nesutarimų, kurie jau pusšeštų metų kunkuliuoja tarp „Agrovet“ bei 2012-ųjų pradžioje į savo rankas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugą Kretingalėje perėmusio „Klaipėdos vandens“.

Konfliktas net senesnis – dar nuo 2011-ųjų „Agrovet“ už vandens tiekimą „Klaipėdos rajono vandenims“ sumokėjo ne visą sumą. Bendrovė visaip bandė atitolinti mokėjimą susikaupusios 36,4 tūkst. eurų skolos, kurią Lietuvos apeliacinis teismas pagrįsta galutinai pripažino tik prieš dvi savaites.

Maža to, „Agrovet“ turės sumokėti 23,8 tūkst. eurų, kas teisme įvardyta kaip neteisėtas praturtėjimas. Ši suma susidarė dėl mėsininkams neteisėtai teiktų per didelių nuolaidų, kurias jie gaudavo dėl „Klaipėdos rajono vandens“ naudotų privačių nuotekų vamzdynų.

Dėl vadinamojo vamzdynų nuomos mokesčio irgi teko kovoti teismuose. Galiausiai buvo įrodyta, kad už „Klaipėdos vandens“ naudojamus „Hidrona“ vamzdžius užmokestis „Agrovet“ turėtų būti 938,40 euro per metus, o ne mėsininkų reikalauti daugiau kaip 15 tūkstančių eurų. Šį reikalavimą

„Agrovet“ grindė tuo, jog prieš 2012-uosius su rajono vandentiekininkais turėjo sutarimą, kad už naudojimąsi vamzdžiu jie teiks 1,85 lito nuolaidą, nors „Klaipėdos vanduo“ už vieną kubinį metrą nuotekų tvarkymo ir transportavimo mokėti apskritai teprašė 2,2 lito.

Beje, šiuo metu restruktūrizuojama bendrovė už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą „Klaipėdos vandeniui“ yra įsiskolinusi per 638 tūkst. eurų. Nuo 2012 m. pradžios iki 2013 m. spalio už vandenį nebuvo sumokėta nė euro, po to dalis sąskaitų iš dalies buvo apmokama. Ir šiuo metu bendrovė, remdamasi neaišku kokiais argumentais, apmoka tik dalį pateikiamų sąskaitų.

Paskutiniu mokėjimu už balandį „Agrovet“ birželio mėnesį sumokėjo 1 tūkst. eurų, nors sąskaita buvo išrašyta 4,2 tūkst. eurų. Daugiau mokėjimų iki šiol nebuvo.

Regiono spauda taip pat yra rašiusi apie kruvinas nuotekas, kurių jokiu būdu negalima leisti į buitinių nuotekų sistemą, mat Kretingalės valykla nepritaikyta joms valyti. Tokia verslininkų savivalė gali grėsti net ekologine katastrofa.

Jau kelerius metus „Klaipėdos vanduo“ negali išsikovoti teisės prie „Agrovet“ nuotekų išleistuvo primontuoti automatinį mėginių semtuvą, kuriuo automatiškai būtų stebimas nuotekų užterštumas. Anot L.Makūno, vos pastebėję, kad į valyklą atiteka raudonos spalvos skystis, primenantis kraują, specialistai ne sykį ėmėsi priemonių tokį faktą fiksuoti – paimdavo mėginius iš nuotekų vamzdžio  žemiau „Agrovet“ išleistuvo ir virš jo. Įrodymus, kad užterštumas leistinas normas kartais viršija net 3 kartus, galima rasti „Klaipėdos vandens“ tinklalapyje.

„Tokiu atveju tikrinimą atliekame ir „Agrovet“ bendrovėje, kur nuotekų vamzdynuose užfiksuojame bėgantį švarų vandenį. Sykiu vanduo švaresnis tampa ir už „Agrovet“ išleistuvo. Tai, ko gero, reiškia, jog oficialaus patikrinimo metu į vamzdyną pradedamas pilti švarus vanduo ir taip nebeaptinkame užterštumo. Dėl to norime statyti automatinį semtuvą, kad objektyviai būtų tiriamas užterštumas, tačiau visaip kliudoma tai padaryti“, – tvirtino L.Makūnas.

Dėl to taip pat kreiptasi į teismą. Klaipėdos apygardos teismas nurodė leisti sumontuoti reikalaujamą įrangą, tačiau nutartis dar neįsigaliojo ir teks laukti Apeliacinio teismo sprendimo.

Trukdo originaliai

Net jei aukščiausios instancijos teismas „Klaipėdos vandens“ reikalavimus pripažins teisėtais, L.Makūno teigimu, teks nueiti kryžiaus kelius norint įrengti automatinį semtuvą. Pasirodo, šulinyje, kuriame „Agrovet“ išleidžia nuotekas, neseniai buvo padaryta betoninė perdanga, tad priėjimo prie išleidžiamų nuotekų neliko.

Ir tai ne vienintelė istorija, kai trukdymu dirbti „Klaipėdos vandenį“ kaltinanti „Agrovet“ imasi ne pačių gražiausių ar civilizuotų metodų siekdama sutrukdyti vandentiekininkams.

Pavyzdžiui, tuos pačius šulinius, kurie yra privačiuose sklypuose, kažkas buvo užrakinę spynomis, vėliau aptvėrę tvoromis. Kad galėtų atlikti savo pareigas, „Klaipėdos vanduo“ tvorų nukėlimo ir  spynų nuėmimo turėjo išsireikalauti teismuose.

„Yra ir daugiau istorijų. Pavyzdžiui, žemės sklype, priklausančiame vienai iš su Gudžiūnais susijusių įmonių, įvyko vandentiekio avarija, dėl ko nutrūko vandens tiekimas keliems kretingališkiams. Net 8 dienas Gudžiūnai neleido remontuoti vandentiekio vamzdžio, keldami visokius absurdiškus reikalavimus, nekreipdami dėmesio, kad kretingališkiai, iš esmės jų kaimynai, priversti gyventi be vandens“, – pasakojo L.Makūnas.Kitąsyk pratrūko nuotekų vamzdis, iš kurio į gruntą ėmė sunktis nuotekos. Buvo sutarta, jog į sklypą atlikti remonto darbų vandentiekininkai bus įleisti kitą dieną. Iš ryto, būtent toje vietoje, kur trūko vamzdis, sustojo ir „sugedo“ A.Gudžiūno žmonai priklausantis traktorius. Jį iš tos vietos teko traukti net dvi dienas, o tuo metu į gruntą liejosi pavojingos nuotekos.

„Kodėl pasakoju šias istorijas? Noriu, kad darbuotojai, kurie mus kaltina trukdymu įmonės veiklai, suprastų, jog bėda ne dėl mūsų, o kaip elgiasi Gudžiūnų šeima, kad visos bėdos kyla dėl teisės aktų nesilaikymo. Mes per teismus galutinai įrodėme, kad visi mūsų reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, o kone visi „Agrovet“ reikalavimai buvo atmesti. Manau, jog visus ginčus turime spręsti civilizuotai, tad ir patys darbuotojai savo viršininkų turėtų prašyti elgtis protingai ir atsakingai, laikytis teisės aktų reikalavimų, mokėti už gaunamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas“, – sakė L.Makūnas.

Užs. 1567009