„Pažvelgus informacinių technologijų srities studijoms skirtų krepšelių statistiką, per pastaruosius keletą metų pastebima augimo tendencija. Didėjo ir studentų skaičius – per 5 metus į pirmosios pakopos IT studijas priimta trečdaliu daugiau studentų. Tačiau to nepakanka, kad būtų patenkinta Lietuvos informacinių ryšių technologijų įmonių paklausa. Specialistų pasiūlos ir paklausos tyrimo duomenimis, įmonėms jau dabar trūksta daugiau nei 3 tūkst. IRT specialistų, o per artimiausius tris metus jų poreikis išaugs dar 8 tūkst.“, – sako asociacijos „Infobalt“ švietimo ekspertė Monika Simaškaitė.

Atlyginimų lyderis – programų sistemos

M. Simaškaitės teigimu, studentai vis dažniau renkasi šios krypties studijas, nes mato IT srities potencialą, kuris atsispindi ir atlyginimų statistikoje.

„Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, palyginus 2012-2016 m. studijas baigusių absolventų pajamas, užtikrintai pirmauja programų sistemų studijos, kurias baigusieji vidutiniškai per mėnesį uždirba 1434 eurus neatskaičius mokesčių. Antroje vietoje – taip pat informacinių technologijų sritis – informatika. Baigusieji šias studijas vidutiniškai uždirba 1167 eurus. Palyginus II pakopos studijų absolventų atlyginimų statistiką, taip pat labiausiai išsiskiria programų sistemų absolventai, kurių vidutinis atlyginimas – 2373 eurai per mėnesį. Toliau rikiuojasi informatikos ir informacijos sistemų studijos, kurias baigusieji atitinkamai uždirba 1514 ir 1452 eurus“, – sako M. Simaškaitė.

Informatikos mokslų krypties absolventai taip pat pirmauja pagal tai, kiek jų dirba aukštos kvalifikacijos darbą – net 83 proc. Pagal šį rodiklį procentu atsilieka matematikos mokslų absolventai, kurių dalis darbo rinkoje taip pat galėjo pasukti į IT sritį. Bendra visų studijų krypčių absolventų dirbančių aukštos kvalifikacijos darbą dalis – 68 proc.

Skatina rinktis ne tik universitetus

Pasak M. Simaškaitės, Lietuvoje vis dar nepopuliaru informacinių technologijų mokytis ne universitetuose, bet kolegijose ar profesinėse mokyklose.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia apversto trikampio modelis, kai daugiausia žmonių studijuoja universitetuose, šiek tiek mažiau – kolegijose, o mažiausiai – profesinėse mokyklose. Nors turėtų būti atvirkščiai: profesinėse mokyklose ir kolegijose turėtų mokytis gerokai daugiau, o universitetuose – mažiau studentų. Tokiu atveju žmogus gali įgyti profesiją, pažinti amatą nuo pagrindų ir toliau tęsti mokslus bei plėsti žinias aukštesniame lygmenyje – judėdamas vertikaliu principu“, – teigia „Infobalt“ švietimo ekspertė.

Šiemet buvo padidintas studentų krepšelių skaičius kolegijoms, taip siekiant skatinti ir stiprinti šį aukštųjų mokyklų sektorių, kur taip pat ruošiami geri IT specialistai. Tai vienas iš žingsnių skatinant stojimą į profesines mokyklas ir kolegijas.