– Panevėžio rajono Naujamiesčio klebonas atsisakė laidoti parapijietę, nes savo aukotojų sąraše nerado velionės pavardės. Klebonas kalbėjo, kad moteris su juo nebendravo anksčiau, tad ir laidoti jos nėjo. Artimieji apgailestauja, kad moters nepavyko palaidoti kaip pridera tikintiesiems, palydint kunigui. Kaip jūs komentuojate šią situaciją?

– Aš nežinau konkrečių aplinkybių, todėl negaliu komentuoti šio atvejo. Bet galiu pasakyti bendrą situaciją. Iš tiesų Bažnyčia nėra paslaugų teikėja – ji teikia sakramentus ir atlieka apeigas savo bendruomenės nariams. Todėl įmanomas ir toks atvejis, kad kunigas elgėsi netinkamai, bet gali būti, kad egzistavo bendruomenės susitarimas dėl metinės aukos bendruomenės reikalams.

O jeigu asmuo imperatyviai atsisakė dalyvauti tame susitarime, imperatyviai parodė savo valią nepriklausyti bendruomenei, visiškai galimas ir toks atvejis, kad kunigas yra teisus. Jei asmuo yra deklaravęs, kad jis tai bendruomenei nepriklauso, tada, kai po jo mirties kažkas kreipiasi dėl jo laidojimo su Bažnyčia, prašymas gali būti ir nepagrįstas.

– Ar tai reikštų, kad galioja nerašyta tvarka ir parapijos žmonės turi aukoti Bažnyčiai?

– Taip, tai yra vienas iš Bažnyčios įsakymų, privalomų visiems Bažnyčios nariams, kad žmonės pagal galimybes prisidėtų prie savo Bažnyčios išlaikymo. Taip, dabar nebe tie laikai, kai buvo griežta dešimtinės norma, kai žmonės Bažnyčiai atiduodavo dešimtąją dalį savo pajamų. Dabar net ir sutariama kažkokia suma tikrai nesudaro dešimties procentų žmogaus pajamų, be to, yra pensininkų, turinčių labai nedaug tų pajamų.

Bet tiek sekmadieninė rinkliava bendruomenės reikalams per sekmadienio pamaldas, tiek, jei toje bendruomenėje sutarta ir nustatyta metinė rinkliava, yra privaloma visiems bendruomenės nariams. Galiu tiems, kurie nesupranta, nedalyvauja tokiame gyvenime, pateikti visiškai pasaulietinį pavyzdį. Jei žmogus priklauso kažkokiai visuomeninei bendrijai, turinčioje nustatytą nario mokestį, bet nemoka, jis nelaikomas nariu.

Įsipareigojimas tiesiogiai prisidėti prie savo bendruomenės išlaikymo, prie savo parapijos bažnyčios, kaip pastato, išlaikymo, prie kunigų, kurie toje parapijoje patarnauja, išlaikymo, įeina į kataliko pareigas.

– Išgirdusi faktą, kad kunigas nelaidojo parapijietės, nes ši neaukojo Bažnyčiai, visuomenė suskilo į dvi dalis. Iš jūsų komentaro suprantu, kad aukoti Bažnyčiai yra privaloma? Tiesiog žmonės gal negalvojo apie tai?

– Mes, žinoma, turime problemų dėl žemo mūsų žmonių sąmoningumo. Tas žemas sąmoningumas reiškiasi tiek krikščioniškose bendruomenėse, tiek kalbant apie žemą politinį sąmoningumą, mokesčių mokėjimą valstybei, savo atsakomybę už tuos dalykus.

Be to, žmonės kartais klaidingai lygina su tvarka kitose šalyse. Nes yra valstybių, kur kunigai gauna nuolatinę algą – tada nėra aukojama už sakramentinius patarnavimus. Yra valstybių, kur žmonės sumoka tam tikrą procentą Bažnyčiai tiesiogiai nuo savo pajamų, o valstybė net padeda tuos mokesčius administruoti.

Pas mus tokia tvarka neegzistuoja. Tokia tvarka buvo pasirinkta ir pačios Bažnyčios, ir atgavus nepriklausomybę ir nustatant Bažnyčios ir valstybės santykius. Dėl to įsipareigojimas tiesiogiai prisidėti prie savo bendruomenės išlaikymo, prie savo parapijos bažnyčios, kaip pastato, išlaikymo, prie kunigų, kurie toje parapijoje patarnauja, išlaikymo, įeina į kataliko pareigas.