Žodis įstrigo gerklėje

Gargždų miesto garbės piliečiui, žinomam pedagogui ir rašytojui A.Klizui širdis sustojo staiga, besakant kalbą Gargžduose, J.Lankučio viešojoje bibliotekoje lapkričio 9-ąją.

Vyras tespėjo pasakyti kelis žodžius ir visu ūgiu išsitiesė ant grindų. Jei ne šalia buvęs savanoris, žiniasklaidininkas ir knygų autorius Mindaugas Milinis, rajono savivaldybei būtų tekę ieškoti naujo tarybos nario.

"Jis įstrigo ties puse sakinio. Jam labai širdį skaudėjo dėl užmojo iš atminties ištrinti sovietinių laikų literatūros korifėjus. O didžiausia žaizda jam buvo noras nuversti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje. Jam dėl to skaudėjo", – pasakojo rajono tarybos narė Voldimara Jasmontaitė.

A.Klizas su V.Jasmontaite buvo susiruošę pasveikinti renginio dalyvius.

"A.Klizas – jautrus žmogus. Aš tik išvydau, kaip jis visu ūgiu žnektelėjo ant žemės. Pirmiausiai jis žengė pusę žingsnio, galvojau, kad tai dėl iškilmingumo. Staiga išvydau, kaip jis krenta", – pasakojo medikė V.Jasmontaitė.

Infarktas – žiūrovų akyse

Liudininkų teigimu, vyro veidas buvo pamėlęs, o rankos įgavo gelsvą vaško spalvą.

"Buvo aišku, kad tai yra labai blogai. Jis nekvėpavo", – konstatavo V.Jasmontaitė.

Netikėtai prie sukniubusio rašytojo prišoko klaipėdietis M.Milinis, nors šalia nelaimėlio ir buvo medikės išsilavinimą turinti partijos bičiulė.

"Aš nežinau, kas man pasidarė. Supratau, kad reikia čia ir dabar gaivinti žmogų", – pasakojo pats M.Milinis.

V.Jasmontaitė pastebėjo, jog jei ne lemtingas momentas, kai A.Klizas atsistojo sakyti kalbos, jo širdies galėjo ir nepavykti išgelbėti.

"Jei jis būtų parimęs ant kėdės atlošo bibliotekos salėje, niekas nebūtų atkreipęs dėmesio ar nedrįsęs judinti žmogaus. Gal kas būtų nusišypsojęs, kad užmigo žmogus prozos skaitymų metu. Čia reikėjo veikti itin skubiai. Laimei, visos aplinkybės susiklostė taip, o ne kitaip. Tai buvo laiminga nelaimės vieta. Kaip keistai tai beskambėtų. Pavyko žmogaus gyvybę išgelbėti", – tikino medikė.

Giesmė – šventajam Antanui

Tuo pat metu bibliotekos salėje buvęs klaipėdietis V.Čepas visą šį atvejį apibūdino savaip.

"Sukrečiantis vaizdelis. Albinas guli be gyvybės ženklų, prie jo, kaip prie Jėzaus Kristaus, suklupusios kitos rašytojos rankomis trina jam delnus, o M.Milinis daro širdies masažą. Siaubas kažkoks. Bet visa ta diena buvo pilna keistų vaizdinių", – tikino fantazijos nestokojantis aštrialiežuvis V.Čepas.

J.Lankučio bibliotekoje vyko prozininko Antano Ramono 70-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Prieš vakarinį renginį Gargžduose būrys prozininkų ir žiūrovų lankėsi A.Ramono gimtinėje Kurmių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje.

"Anksčiau ąžuolų giraite garsėjęs kaimas dabar atrodo lyg dykvietė. Sovietų laikais iškirstoje giraitėje teliko vienkiemis. Atvykome pagerbti rašytojo gimtinės. Čia mus pasitiko dešimt vietos gyventojų, "galūdienių" moterėlių. "Galūdienės" reiškia, kad jų dienos į pabaigą. Ir šios pensininkės kad užplėšė toje laukymėje šv. Antano giesmę. Šiurpas per nugarą nubėgo, aš visą gyvenimą tai prisiminsiu", – pasakojo V.Čepas.

Klaipėdietis tikina, kad giesmė šventajam globėjui tą dieną skambėjo pranašiškai. Šv. Antanas laikomas ligonių ir kitokių nelaimėlių globėju.

Įkalbinėjo likti namuose

Žvelgiant į lapkričio 9-osios įvykius, atrodo, jog tą dieną būta ir daugiau lemtingų ženklų.

A.Klizo žmona Elena prisiminė, kaip tą dieną įkalbinėjo vyrą likti namuose. O tai būtų pasmerkę žmogų mirčiai.

"Jis buvo ką tik grįžęs iš rajono tarybos posėdžio. Jau buvo pavargęs. Aš jam ir sakau: neik, Albinai, daugiau niekur, pasilik namuose. Jam juk buvo blogai su širdimi, nors jis iš tų vyrų, kurie nesiskųsdavo savo sveikata", – pasakojo E.Klizienė.

E.Klizienė pripažino, jog, jei vyrui būtų sustojusi širdis esant vienam namuose ar kitoje vietoje, gyvybę kažin ar būtų pavykę išgelbėti.

"O jei būtų prie vairo? O kiek kartų vienas miškuose grybaudavo. Analogiška situacija buvo tomis pačiomis dienomis kitam žmogui, kurio širdį atgaivino pro šalį važiavę policijos pareigūnai", – prisiminė E.Klizienė.

Moteris prisiminė, jog tą dieną A.Klizas lyg tyčia užsispyrė eiti į renginį Gargždų bibliotekoje.

"Viskas nutiko ketvirtadienį, o pirmadienį jis lankėsi pas gydytojus dėl širdies. Prieš porą metų jam buvo reguliuotas širdies rimtas. Pirmadienį medikai tepasakė, kad jam trūksta kalio. Jautėsi jis gerai, tad ir paleido. O kas čia galėjo žinoti, kad klinikinė mirtis žmogų ištiks", – stebėjosi E.Klizienė.

Moteris tikino, kad vyras netausojo savęs, jaudinosi dėl įvairių dalykų, jam nuoširdžiai rūpėjo tai, kuo užsiėmė.

Virtinė lemties ženklų

"Bet kaip viskas tarpusavyje siejasi. Kaip tik tą rytą perskaičiau dienraštyje "Klaipėda" jo nuomonę. Jis taip gražiai apie mane atsiliepė. O kas galėjo nuspėti, kad šis žmogus mano akyse vakare tiesiog mirs ir teks jį gelbėti?" – lemtingąjį ketvirtadienį prisiminė V.Čepas.

Jis pastebėjo, jog ketvirtadienio vakarą ne tik A.Klizui suvirpėjo širdis.

"Laura Sintija Černiauskaitė tądien paskaitė ištrauką iš savo kūrinio. Vaizdas piešiamas vaiko akimis. Motina prausia ką tik mirusį savo kūdikį ir deda į batų dėžę. Jau man ašarą spaudė klausantis. O Albinas iš viso žmogus jautrus. Matyt, ir tai jam širdį padraskė, o emocijos juk pasiaurina kraujagysles", – pasakojo V.Čepas.

"Tai tiesiog Dievo ranka, kad jis nuėjo į šį renginį, ir žmonės galėjo jį pagloboti. Iš anapusinio pasaulio ištraukė", – tikino E.Klizienė.

J.Lankučio viešojoje bibliotekoje prozos skaitiniuose dalyvavo apie 40 žmonių. Akimirką, kai A.Klizui sustojo širdis, prisimena visi.

"Bet įdomu tai, kad jokios panikos nebuvo. Akimirksniu imtasi darbo. Kažkas atidarė langą. M.Milinis vienintelis drąsiai ėmėsi širdies masažo, moterys puolė skambinti greitajai medicininei pagalbai", – detales vardijo liudininkai.

Tiems, kurie gaivino rašytoją, atrodė, jog medikų brigada atvyko itin greitai, o tiems, kurie lūkuriavo ekipažo prie durų, rodėsi, kad važiuoja visą amžinybę.