„Mes vis sakome, kad niekas vaikui neatstos mamos. O tėvą vaikui kas nors gali atstoti? Šeimoje tiek tėvas, tiek mama yra lygiaverčiai ir vaikui reikalingi abu“, – pabrėžia J. Šeduikienė.

– Mokslininkai Lietuvoje dažnai pastebi, kad moterys turi apylyges galimybes siekti karjeros aukštumų tol, kol susilaukia vaikų. Paskui jų konkurencingumas darbo rinkoje ir ekonominis pajėgumas mažėja. Ar sutinkate, kad moterų ir vyrų lygybės srityje esminis veiksnys – būtent vaiko priežiūra ir tos priežiūros organizavimas?

– Ne visai sutinku, nes vyrams įsidarbinti paprasčiau. Dar labai daug darbdavių stereotipiškai per pokalbius klausia, kada moteris ketina ištekėti, kada planuoja turėti vaikų. Taigi karjerą moterims daryti sunkiau net ir be vaikų. Taip pat sunkiau, nes tradiciškai manoma, kad gims vaikas, moteris išeis vaiko priežiūros atostogų, atsitrauks nuo darbo ir pan.

– Vis dėlto faktoriai turbūt kompleksiniai, o vienas esminių – tradicinis požiūris į lyčių vaidmenis?

– Iš vyresnės kartos dar gali išgirsti, kad moters priedermė gimdyti vaikus ir juos prižiūrėti. Jaunimas jau retai taip mano ir pasiskirstymas šeimos ir darbo pareigomis kažkiek kinta. Bet daug kas priklauso ir nuo darbdavio požiūrio – patys vyrai pasakoja, kad nuėję pas darbdavį ir pasakę, jog vyks kalėdinis vaikų vakarėlis, į kurį jie norėtų nueiti, išgirsta atsakymą: „O tai ką mama daro? Ji gali nueiti.“

– Kita vertus, kartais ne tik vyrai sunkiai prisiima, bet moterys sunkiai atiduoda tas pareigas. Kaip čia yra?

– Mes negalime norėti, kad nuostatos pasikeistų čia ir dabar. Jos keičiasi ilgai. Iš principo pačiai moteriai sunku atsisakyti tų įpročių ir nuostatų. Nes gimsta vaikas, iš karto moteris iš kažkur „žino“, kaip reikia su vaiku elgtis, kaip maitinti, kokie jo poreikiai. O vyras „nežino“.

Daugeliu atveju pastebimas kitas aspektas. Pavyzdžiui, reikia pervystyti vaiką. Vyras ateina sako: „Brangioji, aš tau padėsiu – pervystysiu.“ Moteris atsako: „Ne, tu nemoki, aš pati.“ Vyras vieną, du, tris kartus pasisiūlo, o ketvirtą nebe, nes supranta, kad moteris pasiėmė tas pareigas ir už tai jau atsakinga.

Net vienas norvegų ekspertas pasakė, jog Norvegija nėra tokia turtinga šalis, kad du žmonės tuo pačiu metu būtų vaiko priežiūros atostogose.

Tas pats su maisto gaminimu. Jei antroji pusė neleidžia ir padaro už mane, kam ten veržtis. Beje, kol moteris ir vyras nesukūrę šeimos, kiekvienas sugeba ir maistą pasigaminti, ir drabužius išsiskalbti. Bet kai sueina į krūvą, net vaikui negimus, moteris prisiima daugiau pareigų šeimoje. O kai gimsta vaikas, ji dar labiau užsiverčia darbais. Be to, įrodyta, kad kai vaikai išeina, ji vis tiek tų pareigų neatiduoda, vis tiek laiko viską savo kumštyje.

– Dažnai sakoma, kad vaikui mamos niekas neatstos, todėl mamos ir prisiima pareigą vaikus prižiūrėti.

– Mes vis sakome, kad niekas vaikui neatstos mamos. O tėvą vaikui kas nors gali atstoti? Šeimoje tiek tėvas, tiek mama yra lygiaverčiai ir vaikui reikalingi abu.

– Gerai, jei gyvenimas susiklosto laimingai. Bet dalis moterų liekas vienos ir kas tada, jeigu jos paaukoja savo karjerą? Skurdas, atskirtis?

– Taip Lietuvoje yra, kad moteris turi atsiduoti šeimai, vaikams, vyrui. Kitą kartą galvojame: vyras uždirba daugiau, todėl jis turėtų užsiimti tos šeimos maitintojo vaidmenį, bet pateiksiu paprastą pavyzdį. Šeima nusprendė, kad vyras atsiduoda karjerai, motina – šeimai. Jie labai gražiai sutarė, pasistatė namą, išmokslino vaikus ir kartu išėjo į pensiją.

Bet pagyveno tris mėnesius, ir vyras mirė. Kas tada? Moteris liko su savo vargana pensija. Ir kaip išgyventi? Galima tikėtis, kad vaikai padės, bet... Todėl ir kalbame apie skurdo feminizaciją: moterys Lietuvoje gyvena 12 metų ilgiau, bet  Lietuvoje atlyginimai skiriasi apie 12 proc., o pensijos – apie 40 proc.

– Tarp vyresnių žmonių paplitusi nuomonė, kad moters gyvenimas – virtuvė, vaikai ir bažnyčia.

– Mano supratimu, tai visiškai atgyvenęs požiūris ir net neturėtume apie jį diskutuoti. Pavyzdys, kad moterys sugeba ir vaikus užauginti, ir dirbti, tik parodo, kad moteriai užkraunama labai daug pareigų, kurios yra šeimos pareigos. Kažkodėl manoma, kad jeigu tu eini į darbą ir uždirbi, tai čia yra darbas. O vaikų priežiūra ir namų tvarkymas nėra darbas? Juk kaip tai išvargina, be to, tu negali išeiti, sėdi namuose tarp keturių sienų tik su vaikais.

Vyrai, kurie pasiėmė net ne mėnesio, o metų atostogas, dažnai sako, kad tai buvo bene geriausias laikas jų gyvenime. Be to, taip kuriamas daug artimesnis tėvo ir vaiko santykis, o tyrimai rodo, kad net įvykus skyryboms ryšiai tarp vaikų ir tėvų išlieka daug glaudesni.

– Kai kurios Skandinavijos šalys skirsto vaiko priežiūros atostogas į tris trimestrus – bent vieną trimestrą būtinai turi paimti vyras, kitaip šeima tą laikotarpį praranda. O darbdaviui tada nėra labai didelio skirtumo, ką priimti į darbą – vyrą ar moterį.

– Pirma, auginant vaiką prarandama ir kompetencija. Šiais laikais viskas vystosi taip greitai, kad net ir pusė metų yra daug. Viena vertus, mūsų atostogos yra dosnios – dveji metai, tikrai labai nedaug valstybių tiek suteikia. Tai, kad mūsų vyrai gauna mėnesio atostogas, yra fenomenas – net vienas norvegų ekspertas pasakė, jog Norvegija nėra tokia turtinga šalis, kad du žmonės tuo pačiu metu būtų vaiko priežiūros atostogose.

Nesakau, kad tai blogai. Bet pasižiūrėkime kitaip. Iki dvejų metų gauna šeima tam tikras išmokas, kitą kartą ir nemažas. Ir štai sueina dveji metai. Kas tada? Ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūksta arba nėra, todėl moteris negali išeiti į darbo rinką. Gerai, galima dar trečius metus pabūti su vaiku, bet, tarkim, Vilniuje išvis tik apie ketvirtus metus gaunamas darželis.

Paskui vaikas išeina į pirmą klasę – pamokos pasibaigia 12 val., popamokinio užimtumo nėra arba jis yra mokamas ir šeimai neįkandamas. Ką tada daryti? Vėl kažkas turi neiti į darbą. Dar Seimas priima įstatymą, kad vaikas iki 6 metų negali būti vienas. O jei priims, kad vienas negalės būti vaikas iki 12 metų? Ką tada daryti?

Galbūt Vilniaus miesto savivaldybė taip ir sukasi iš susidariusios situacijos, jog primoka tėvams 100 eurų, kad jie galėtų vesti į privatų darželį. Bet ar tie, kurie gauna minimalų atlyginimą, sugebės vesti į privatų darželį? Nesugebės. Tai – parama turtingesniems.