Vis traukia Klaipėda

Šv.Kazimiero parapijos interneto svetainėje prieš pat Velykas pasirodė lakoniška žinutė, kad antrąją Velykų dieną šventas Mišias aukos prelatas V.Kulbokas.

Buvęs klaipėdietis dvasininkas nepamiršta gimtojo miesto, nors nuo 2004-ųjų dirba diplomatinėje tarnyboje prie Šventojo Sosto (didžiąją tarnybos laiko dalį praleido nunciatūrose – Libane, Olandijoje, Rusijoje), o nuo 2012-ųjų dirba Vatikano valstybės sekretoriate.

Tiesa, V.Kulbokas laikomas Telšių vyskupijos kunigu, išvykusiu dirbti į kitą šalį.

Klaipėdietis – prestižinės įstaigos absolventas, kuri rengia Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos tarnautojus.

Šios akademijos absolventai paprastai dirba apaštalinėse nunciatūrose ir Vatikano valstybės sekretoriate kaip atašė.

Iš lietuvių į šią akademiją pirmasis pateko arkivyskupas nuncijus Jonas Bulaitis (1933–2010), vėliau – Audrys Juozas Bačkis (1937), buvęs Vatikano valstybės pasekretoris, Vilniaus metropolitas, kardinolas.

Po to čia studijavo V.Kulbokas (1974), prelatas, teologijos daktaras, kanonų teisės licenciatas, Šventojo Sosto valstybės sekretoriato darbuotojas, ir Rolandas Makrickas (g. 1972 m.), monsinjoras, Bažnyčios istorijos daktaras, Šventojo Sosto nunciatūros Šiaurės šalims (Švedija, Suomija, Danija, Islandija, Norvegija) pirmasis sekretorius.

Nuo Beiruto iki Maskvos

Nuo 2004-ųjų V.Kulbokas diplomatinį darbą dirbo Libane, Olandijoje ir Rusijoje. Klaipėdietis neslėpė, kad aštri karinė ir politinė situacija Libane tvyro nuolatos ir dirbti ten nebuvo paprasta.

"Nors Libane nėra tokia sudėtinga situacija kaip Irake ar Sirijoje. Be to, vidinė situacija, kalbant apie žmonių santykius, yra gera. Krikščionys gerai sutaria su musulmonais – tiek šiitais, tiek sunitais. Libanas tuo pasižymi jau daug amžių, tačiau tai nereiškia, kad tie santykiai išlieka geri, kai kyla koks nors karas. Kai prasideda politiniai prieštaravimai, žmonės irgi susipriešina. Tas arabiškas mentalitetas yra pažeidžiamas. Libano politikai tai žino ir vertina tą sutarimą, todėl stengiasi išlaikyti gerą klimatą", – pasakojo V.Kulbokas.

Anot diplomato, nepaisant to, Libane įtampų yra daug. Jam ten dirbant 2006 m. kilo Hezbollah karas su Izraeliu, bet kovos laukas neapėmė viso Libano teritorijos.

"Tokiu metu būnant toje šalyje gali geriau pajusti, kas vyksta. Iš toli atrodo, kad kariaujama visame Libane, tačiau taip nėra. Pamenu, važiavau į Beirutą, o bombarduojama buvo už kelių kilometrų, bet ne tame kvartale, kuriame buvome. Sykį važiavome su nunciatūros vairuotoju strateginiu keliu, kuris galėjo būti atakuojamas (už kokių 12 valandų jis ir buvo subombarduotas), ir klausėme radijo, nes kai kariniai lėktuvai skrenda, per radiją pranešama, kas vyksta, kad civiliai spėtų pasitraukti", – prisiminė V.Kulbokas.

Lietuvis stebėdavosi libaniečiais, kurie sugeba švęsti tokiomis sąlygomis – už kelių kilometrų kariaujama, o jie krikštija vaikus ar tuokiasi.

"Kartą po atostogų reikėjo grįžti į šalį. Sužinojau, kad oro uostas subombarduotas. Supratau, kad turėsiu skristi į Damaską Sirijoje. Susisiekiau su draugais ir sužinojau, kuriais keliais galėsiu pasiekti Libaną. Jie man pasakė ir sėkmingai pasiekiau savo kelionės tikslą", – prisiminė V.Kulbokas.

Klaipėdiečiui teko dirbti ir Hagoje bei Maskvoje. V.Kulbokas teigia, kad buvo labai įdomu dirbti Rusijoje, pažinti regionus, žmones, pajusti, kaip keičiasi požiūris į Katalikų bažnyčią. Teko daug keliauti, nes Rusija – labai didelė.

Bendravo su trimis popiežiais

Į Romą studijuoti V.Kulbokas atvyko, kai dar buvo gyvas šviesios atminties popiežius Jonas Paulius II, vėliau klaipėdiečiui teko dirbti su popiežiumi Benediktu XVI (dabar emeritu) ir dabartiniu Šventuoju Tėvu Pranciškumi.

Visi jie, anot V.Kulboko, labai skirtingi. Su lenkų kilmės popiežiumi Jonu Pauliumi II klaipėdiečiui teko bendrauti, kai dar buvo studentas.

"Lietuvius jis labai mėgo. Jis mus kviesdavosi į asmenines Mišias savo privačioje koplyčioje. Gal kokį 10 kartų turėjau progą su juo pasisveikinti ir jis kaskart klausdavo pajuokaudamas, ką valgiau, kad taip užaugau", – prisiminė aukštaūgis kunigas V.Kulbokas.

Su popiežiumi Benediktu XVI klaipėdiečiui bendrauti teko nedaug, nes kaip tik tuo metu jis dirbo nunciatūrose užsienyje.

"Gal tik porą kartų man teko Benediktui XVI vertėjauti iš rusų į italų kalbą, kai buvo atvažiavęs metropolitas Ilarionas 2013 ir 2015 metais. O su Pranciškumi tenka bendrauti nuolat. Dabartinis popiežius mėgsta lankyti darbuotojus biuruose, be to, jam ne kartą vertėjavau per susitikimus su mūsų šalies vadovais – Prezidente Dalia Grybauskaite, buvusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi, dabartiniu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, taip pat su lietuvių vyskupais", – pasakojo V.Kulbokas.

Tikro diplomato požiūris

Popiežiui Pranciškui padėjęs bendrauti su Rusijos ir Lietuvos prezidentais, prelatas V.Kulbokas vertėjavo ir per istorinį 2016-ųjų Šventojo Tėvo susitikimą su Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Kirilu Kuboje.

Šio neviešo susitikimo turinys lig šiol mįslė ir pačios Rusijos dvasininkams. Ne ką daugiau pavyko išgirsti iš paties vertėjo, talkinusio popiežiui ir patriarchui šiame istoriniame susitikime.

Kalbėdamas apie savo diplomatinį darbą, V.Kulbokas nė sykio neįvardijo konkretaus asmens, o jei ir įvardijo, jo nevertino.

"Puikiai pamenu, kai mes Valstybės sekretoriate prieš keletą mėnesių parengėme medžiagą popiežiui apie vieną pas jį atvykstantį valstybės vadovą. Turėjo atvykti žmogus, kuris laikomas vienu labiausiai korumpuotų visame tame regione. Jo valdymas remiasi korupcija, šalyje yra politinių kalinių, vyksta politinės žmogžudystės. Popiežius jį priėmė", – teigė V.Kulbokas.

Popiežius nesutinka susitikti tik tais atvejais, kai į priėmimą prašosi kokios nors vienos kariaujančios šalies lyderis. Tada turi būti priimamas ir jam priešingos šalies vadovas.

Arba jei šalyje vyksta neramumai, prašoma palaukti ir atidėti tos valstybės prezidento vizitą į Vatikaną, kol išsispręs vidinės problemos toje šalyje.

"Pacituosiu, ką man sakė pats popiežius laukiant vieno valstybės vadovo. Pamenu, įėjau pas jį į priėmimo salę ir jis paklausė: "Kaip manai, ar visi valstybių vadovai yra korumpuoti?" Pasakiau, kad veikiausiai ne visi. Nepaisant to, koks bebūtų jo svečias, jis kalba pagarbiai, puikiai supranta, kad priima žmones, su kuriais neturi bendro požiūrio į daugelį dalykų. Popiežius Pranciškus linkęs daugiau klausytis, po to iš savo pozicijų jis kažką pakomentuoja. Pastebėjau, jis pasirenka vieną temą ir, išsakydamas kokią vieną frazę, parodo, ką mano tuo klausimu", – pasakojo V.Kulbokas.

Vėluojančiųjų laukia skaitydamas

Yra buvę atvejų, kad kai kurių valstybių vadovų susitikimai su popiežiumi trukdavo vos kelias minutes, pasikeitus mandagumo frazėmis ir nusifotografavus bendrai delegacijų nuotraukai.

V.Kulboko pasiteiravus, kaip popiežius Pranciškus reagavo, kai į susitikimą su juo Rusijos prezidentas V.Putinas nepadoriai vėlavo, diplomatas atsakė: "Kai kas nors vėluoja, man asmeniškai labai gaila popiežiaus laiko. Bet mačiau, kaip į vieną susitikimą, žinodamas, kad svečias vėluos, atsinešė knygą ir skaitė. Tie vėlavimai kartais pasitaiko, ypač didesnių valstybių vadovų, nes jie vis tiek žino, kad popiežius juos bet kuriuo atveju priims. Ir tuo naudojasi. Būna, kad tuo metu derinama ir daugiau susitikimų, todėl vėlavimai neišvengiami."

Ganytojas, spindintis jaukumu

Prieš istorinį popiežiaus susitikimą Havanoje su patriarchu Kirilu, kaip prisimena V.Kulbokas, vyko kelios valandos darbinių diskusijų su popiežiumi Pranciškumi.

Tada esą jis atsiskleidė dar kitaip. Valstybės sekretoriato darbuotojai pateikė parengtus siūlymus ir popiežius sprendė, kuriuos pasiūlymus priimti, kuriuos – ne.

"Tai buvo labai įdomi patirtis. Tada jis priėmė labai mažai mūsų pasiūlymų. Po kokios valandos netyčia sutikau popiežių išeidamas iš darbo. Priėjau prie jo. Jis man pasakė: "Visvaldai, tu nepralaimėjai." Pajutau didelį jo žmogišką atidumą. Jis puikiai suvokė, kad mes pateikėme jam žymiai daugiau pasiūlymų, nei jis galėjo priimti, bet tai ištardamas jis mus nuramino", – pasakojo diplomatas.

Anot V.Kulboko, popiežius Pranciškus spinduliuoja žmogišką šiltumą visada, taip bendrauja su visais. Ir tai ne dažnas atvejis, kalbant apie valstybių vadovus.

"Kartą po vieno susitikimo popiežiui netgi pakomentavau, nors tai nėra mano darbas. Tada prasitariau: "Šventasis Tėve, aš būčiau pasakęs daugiau." Jis atsakė: "Jis buvo mano svečias." Popiežius priima visus, neskirsto žmonių. Istorijoje yra buvę tokių popiežių. Skaičiau vieną aprašymą iš XVIII amžiaus, kuriame vienas didikas prisiminė pietus pas popiežių, kur Šventasis Tėvas pasikvietė dar porą kardinolų bei kelis benamius iš gatvės ir pats visiems patarnavo prie stalo. Dar pagalvojau, koks jis panašus į Pranciškų", – pastebėjo V.Kulbokas.

Nebijo keisti nuomonės

Pasak V.Kulboko, popiežius emeritas Benediktas XVI visiškai kitoks, bet ir su juo bendrauti buvo labai lengva.

"Jis labai pagarbus, atidus žmogus, bet jo bendravimo stilius visai kitoks, kitoks charakteris. Kartą popiežiui Pranciškui sakiau, kad noriu jį apkabinti. Prašome, jokių problemų. Popiežiaus Benedikto XVI apkabinti mintis neateidavo, jo bendravimas oficialesnis, bet irgi šiltas. Tai pasireiškia ir jų sprendimuose. Benediktas – ramesnis, be to, jis teologas, tad jam sunku būtų priimti "išsišokantį" sprendimą, popiežius Pranciškus tuo pačiu klausimu vienais metais gali priimti vienokį sprendimą, o po kelerių metų – jau priešingai", – dėstė V.Kulbokas.

Kalbant apie popiežių Pranciškų, pašnekovas prasitarė, kad jame yra tarsi mažiau pastovumo, bet kadangi visas jo stilius yra spontaniškesnis, Pranciškui nėra jokių problemų keisti nuomonę, priklausomai nuo jo patirties tam tikrais klausimais.