Trečiadienį konferencijoje „Lietuvių karinės pramonės išradimai - pasaulio saugumui užtikrinti“ pristatytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „OPEN R&D Lietuva“ mokslininkų išrastos karinės pramonės inovacijos.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys konferencijoje pristatė Centro mokslininkų sukurtas naujoves. Viena jų - terahercinė akis, specifinėmis elektromagnetinėmis bangomis veikianti technologija, kuri gali matyti sprogmenis per plastiką ir drabužius.

Kita centro pristatyta inovacija - mikrobangų atakos aptikimo įrenginys.

„Mūsų sistema leistų identifikuoti mikrobangų atakos šaltinį. Atliekame tyrimus, kaip mikrobangomis numušti dronus. Ateities karuose šie įrenginiai bus aktyviai naudojami, o paprasta konvekcine įranga - bombomis, raketomis - juos sunku numušti. Šios srities tyrimai yra būtini saugumui užtikrinti ateityje“, - pabrėžė K. Stašys.

Konferencijoje taip pat pristatytos šarvinės liemenės, šildanti tekstilė.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus. D. Labučio (ELTA) nuotr.

„Mūsų kuriamos šarvinės liemenės apsaugo nuo kulkų, skeveldrų, peilio ar smaigo dūrio. Šildanti tekstilė kariams praverčia dykumoje, kur labai šaltos naktys. Kariai neturi galimybės rengtis ar kuprinėje nešiotis paltų ar pūkinių striukių, todėl ši technologija - nepakeičiama. Netgi jeigu medžiaga yra pažeista, ji, kitaip nei įprasta konvencinė tekstilė, vis tiek veikia ir toliau šildo karį“, - pasakojo K. Stašys.

Konferencijos metu pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų sprendimas kelti kareivių kompetencijas teikiant medicininę pagalbą.

Kaip skelbė ELTA, technologija leidžia mokytis medicininės pagalbos teikimo įgūdžių simuliuotoje ekstremalioje aplinkoje.

LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektoriaus Pauliaus Dobužinsko teigimu, ši sistema moko atlikti veiksmus automatiškai, kad bet kokiomis sąlygomis žmogus pirmiausiai atliktų būtiniausius pagalbos veiksmus prieš ištinkant streso būsenai.

Pasak pranešėjo, medicininė simuliacija seniai taikoma medicinos studijose. Karo pramonėje šis sprendimas atpigintų kareivių paruošimą teikti medicininę pagalbą ir sumažinti sužeistų karių mirčių skaičių. „90 proc. sužeistų karių miršta nesulaukę medikų pagalbos. Tai reiškia, kad tik šalia esantis karys gali padėti sužeistajam išgyventi“, - akcentavo P. Dobužinskas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Gynybos technologijų instituto direktorius prof. Algimantas Fedaravičius konferencijoje pristatė KTU mokslininkų pasiūlytus sprendimus atpiginti karinius mokymus, kurie jau naudojami karinėje pramonėje.

Vienas jų - lazerinis šaulių treniruoklis, imituojantis šalies gynybos institucijų šaulių ruošimo centruose atliekamus pavienius šūvius ir šūvių serijas. Kitas - raketinis taikinys „RT-400“ STINGER sistemai. Taip pat pristatyta treniruočių įranga raketiniam kompleksui „RBS-70“, 120 mm ir 60 mm MOTAR treniruočių įranga.

„Pasiūlyti sprendimai leidžia atpiginti kareivių paruošimą tam tikroms užduotims, kurioms atlikti jie yra ruošiami ne vienerius metus. Pavyzdžiui, lazerinis šaulių treniruoklis gali pakeisti brangiai kainuojančias šaudymo pratybas. Vien paskaičiavus, kiek šovinių leidžia sutaupyti šis lazerinis įrenginys, gauname įspūdingas sumas. Vidutiniškai vienas šovinys kainuoja nuo 0,6 iki 1 euro. Tarkime, kad kasmet vienas kareivis pratyboms išnaudoja tūkstantį šovinių, o kareivių turime per 19 tūkst. Pakeitus šovinius į lazerinius treniruoklius, kasmet būtų galima sutaupyti nuo 11 iki 19 tūkst. eurų“, - teigė mokslininkas.

Pasak profesoriaus, šūviai, atliekami STINGER sistema į KTU mokslininkų pagamintus raketinius taikinius „RT-400“, atpigina ir vienas brangiausių oro gynybos pajėgų pratybas.

Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų „OPEN R&D Lietuva“ tinklas, įkurtas 2014 metais, kuruojamas MITA, vienija Lietuvos universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus. Vienas iš „Open R&D Lietuva“ tinklo tikslų yra pritraukti užsakovus iš užsienio, kad šie naudotųsi lietuvių mokslininkų paslaugomis bei užsakinėtų įvairaus pobūdžio tyrimus.